Pranešimą kongrese skaitė Rostove prie Dono veikiančio reabilitacijos ir gydymo centro „Phoenix“ vadovė Olga Buhanovskaja. Jos teigimu, translytiškumas turėtų būti vertinamas kaip psichikos sutrikimų grupė, į kurią esą patektų ne tik translyčiai žmonės, bet ir homoseksualumas, įvairūs asmenybės sutrikimai, šizotipiniai sutrikimai bei kai kurios šizofrenijos formos.

Pasak Rusijos nepriklausomo leidinio „Meduza“, gydytoja taip pat kalbėjo apie tariamą „translytiškumo epidemiją“, kurią esą skatina užsienio fondų finansavimas ir parama.

„Jei šiandien vartojama sąvoka „autizmo spektro sutrikimas“, tuomet galime kalbėti ir apie „translytiškumo spektro sutrikimą“, po kuriuo patektų visi šie psichikos susirgimai“, – kongrese teigė O. Buhanovskaja.

Ji taip pat kritikavo medikus, psichologus ir dėstytojus, kurie remia trans žmonių teises. Gydytoja juos pavadino savotiška „penktąja kolona medicinoje“, kaltindama šiuos specialistus skleidžiant lyčių tapatybės teorijas ir tarptautinius medicinos standartus.

Tokie pareiškimai prieštarauja šiuolaikiniam mokslui. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar 2019 metais oficialiai išbraukė translytiškumą iš psichikos sutrikimų klasifikacijos. Nuo tada tarptautinėje ligų klasifikacijoje translytiškumas nebelaikomas psichine liga.

PSO ekspertė dr. Lale Say tuomet aiškino, kad sprendimas buvo priimtas remiantis naujausiais moksliniais tyrimais. „Translytiškumas buvo pašalintas iš psichikos sutrikimų kategorijos, nes geriau supratome, kad tai nėra psichikos sveikatos būklė. Palikimas šioje kategorijoje skatino stigmą“, – teigė ji.

Šiuo metu medicinoje pripažįstama tik lyties disforija – būsena, kai žmogus patiria reikšmingą emocinį diskomfortą dėl neatitikimo tarp savo lytinės tapatybės ir gimimo metu priskirtos lyties. Tačiau net ir šiuo atveju gydymo tikslas nėra „išgydyti“ translytiškumą, o padėti žmogui gyventi visavertį gyvenimą.

Ekspertai pažymi, kad Rusijoje pastaraisiais metais vis dažniau pasitelkiama pseudomokslinė retorika siekiant pateisinti LGBTQ+ teisių ribojimus. Pasak kritikų, tokie pasisakymai nėra mokslinė diskusija. Jie veikiau atspindi politinę atmosferą Rusijoje, kur LGBTQ+ žmonės vis dažniau tampa ideologinių kampanijų ir valstybės vykdomos stigmatizacijos taikiniu.