partnerystė

Nacionalinės LGBT teisių asociacijos LGL teisininkė Monika Antanaitytė sako, kad politikai verčia žmones atlikti darbą, kuriam Seimo nariai buvo išrinkti. Vietoj to, kad priimti sprendimus dėl partnerystės – poros turi pačios rūpintis jų pripažinimu teismuose.

Latvijos parlamento vicepirmininkė Antoņina Ņenaševa teigia, kad jos šalis nors ir yra konservatyvi, galiausiai priėmė partnerystės įstatymą. Pasak jos, politikai bijodami palaikyti partnerystę dažnai pervertina galimą riziką – o realybėje žmonių gyvenimai pasikeičia, o politinis pasaulis nenugriūva. Priešingai – išsprendus klausimą jis dingsta iš politinių diskusijų lauko.

Gruodžio 8 dieną Tolerantiško Jaunimo Asociacija surengė tarptautinę nuotolinę diskusiją apie partnerystės ir šeimos teisių reguliavimą Baltijos šalyse. Renginyje dalyvavo politikai, teisininkai ir žmogaus teisių ekspertai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, aptarę skirtingus šalių kelius siekiant teisinio pripažinimo tos pačios lyties poroms. Vienas iš renginio pranešėjų – Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas dr. Laurynas Šedvydis – pristatė Lietuvos konstitucinį ir politinį kontekstą, pabrėždamas, kad partnerystės įteisinimas nėra politinė rizika, o neišvengiamas valstybės įsipareigojimas.

Pastaraisiais metais Lietuva, Latvija ir Estija pasirinko skirtingus, tačiau tarpusavyje susijusius kelius siekiant tos pačios lyties porų ir šeimų teisinio pripažinimo. Teisiniai procesai, politinė advokacija, partijų susitarimai ir nuoseklūs pilietinės visuomenės veiksmai tapo esminiais pokyčių varikliais, tačiau nuvedė prie skirtingų rezultatų. Estijoje tos pačios lyties asmenų šeimos gali sudaryti santuokas, Latvijoje – partnerystę, Lietuvoje kol kas – partnerystės registravimo siekti teismo keliu.

LGBTQ+ žmonių interesus teismuose ginantis advokatas Aivaras Žilvinskas sako, kad Seme registruotas naujas partnerystės įstatymas yra geresnis nei prieš tai buvę, tačiau vis tiek laiko žmones antrarūšiais. Jis pastebi, kad heteroseksualios poros galės rinktis tiek santuoką, tiek partnerystę.

Lietuvos gėjų lygos (LGL) teisininkė Monika Antanaitytė mano, kad Seimo narių grupės įregistruotos pataisos, reglamentuojančios partnerystę, yra „kokybiškas teisėkūros produktas“. Projektuose numatytos konkrečios teisinės apsaugos santuokos nesukūrusioms šeimoms, tačiau pasiūlymais vis tiek nesprendžiami įsivaikinimo, translyčių susituokusių asmenų statuso bei santuoką užsienyje sudariusių porų klausimai. Ekspertė pabrėžė, kad partnerystė – kompromisas, kurio kai kurios šalys atsisakė. „Būtent santuokos lygybės įteisinimas būtų toliaregiškas sprendimas“, – trečiadienį komentavo ji portalui jarmo.net.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė ne kartą viešai neigė Konstitucinę šeimos sampratą aiškindama, kad ji gali būti tik tarp skirtingų lyčių atstovų. Tai kartoja ir „valstiečių“ deleguota viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Šiuos pasisakymus įvertino ir socialdemokratas Laurynas Šedvydis.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, socialdemokratas Laurynas Šedvydis pabrėžia, kad nors partnerystės įteisinimo klausimas nuolatos siejamas tik su tos pačios lyties šeimomis, jos laukia ir heteroseksualios poros. Ypač tos, kurioms santuoka jau nėra reikalinga.

Tos pačios lyties šeimas teismuose atstovaujantis advokatas Aivaras Žilvinskas neturi daug vilčių, jog šis Seimas įteisintų partnerystę. Jis pabrėžia, kad ir šiuo metu mūsų šalis nevykdo teismų sprendimų ir netrukus dėl to gali sulaukti ieškinių ir reikalavimų atlyginti žalą.

Kova už LGBTQ+ žmonių lygiateisiškumą neprasidėjo vakar. Prieš daugiau nei trisdešimt metų įkurtos nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko sako, kad visuomenėje įvyko daugybę pokyčių, tačiau tam tikros baimės ir stereotipai išliko. Jie lemia ir dabartinę politinę situaciją šalyje – kai žmonės vis dar siekia teisės mūsų šalyje nevaržomai būti savimi.

„Manau, kad mes tiesiog privalome tą padaryti, tą įpareigoja mus ir Konstitucinio Teismo sprendimai”, - LRT sako Seimo pirmininkas, socialdemokratas Juozas Olekas. Iki šiol jis ilgą laiką laikytas vienu iš partnerystės įteisinimo skeptikų.

Seimo nariams registravus Teisingumo ministerijos rengtą lyčiai neutralų partnerystės projektą, imta teikti, kad jis panašus į santuoką. GayLine.LT pabrėžia, kad taip toli gražu nėra. O pasiūlymas vertintinas tik kaip nuosaikus ir minimalus.

Socialdemokratams žadant registruoti partnerystės įstatymo projektą Seime, kaip ir tikėtasi, kiti koalicijos nariai žada jo nepalaikyti. Žemaitaitis prideda, kad jam nieko nereiškia Konstitucinio Teismo sprendimas.

Teisingumo ministrei Ritai Tamašunienei pviešai prabilus, kad ji palaiko ne socialdemokratų iniciatyvą įteisinti partnerystę, o Artimo ryšio projektą – buvęs Konstitucinio Teismo primininkas sako, kad jis neturi ateities. Europos Parlamento nario teigimu, minėtas įstatymas neturėtų ilgalaikių pasekmių tos pačios lyties poroms.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, socialdemokratas Laurynas Šedvydis pranešė, kad ketina Seime netrukus registruoti partnerystės projektą. Šiuo metu baigiami rinkti Seimo narių parašai.

Šiandien, pirmą kartą Lietuvos istorijoje premjerė surengė susitikimą su žmogaus teisių gynimo organizacijomis, kurios dirba LGBTQ+ lygiateisiškumo srityje. Į susikitimą buvo pakviesti ir keli bendruomenės nariai.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė duodama interviu LRT patvirtinimo, kad teismo sprendimais nurodymai Lietuvai registruoti tos pačios lyties asmenų partnerystes galėtų prasidėti tik kitų metų pabaigoje. Esą reikia atlikti viešuosius pirkimus sistemos pakeitimams užtikrinti.

„Žvelgiant į Lietuvą iš šalies, gerokai stebina tai, jog tai viena iš nedaugelio ES valstybių narių, kurioje vis dar nėra jokio teisinio partnerystės pripažinimo. Konstitucinio Teismo sprendimas yra stiprus signalas, kad reikia imtis veiksmų“, - pabrėžė „ILGA-Europe“ politikos direktorė Katrin Hugendubel.

Vilniuje vykstančios LGBTQ+ teisių organizacijos „ILGA-Europe“ metinės konferencijos metu kalbėjęs socialdemokratas Laurynas Šedvydis patvirtino, kad partnerystės registravimo tvarką numatantis įstatymas jau yra paruoštas. Jis aptartas ir su Seimo frakcijomis.

Akivaizdu, kad teisininko išsilavinimas neturi įtakos paties asmens veiklai. Šiandien tai pademonstravo Seimo narys Ignas Vėgėlė, kuris registravo naujas Civilinio kodekso pataisas. Jose siekiama panaikinti įpareigojimą priimti partnerystės įstatymą.