Minėtą tyrimą atliko Michailo Chodorkovskio įkurtas „Dossier“ centras, Vokietijos dienraštis „Süddeutsche Zeitung“, Prancūzijos leidinys „Journal Du Dimanche“, Italijos savaitraštis „L'Espresso“, žurnalas „New Lines“ (JAV) ir Estijos „Delfi“.
„Daugiau nebegalime sėdėti tyloje, – rašoma sportininkų laiške. „Norime pasidalinti savo patirtimi, kai buvome užgauliojami, tinkamai neprižiūrimi ir diskriminuojami. Tikimės, kad tai prives prie pokyčių.
Prašome „Sport Canada“ imtis veiksmų, kad ateinančios kartos nepatirtų fizinių ir psichologinių traumų, kurias turėjome išgyventi mes, Kanados gimnastai“, – dėstoma laiške. Laiške minimi ir emocinės, fizinės bei seksualinės prievartos atvejai, o pagrindinis skundų objektas – Kanados treneriai, kurių didžioji dauguma dirbo su nepilnamečiais gimnastais.
Kaip rašo Lrytas, amerikiečių sekso terapeutė L.Watson tikina, kad tokios diskusijos gali tapti sėkmingos tik tuo atveju, jei nepersistengsite ir žinosite, ką ir kaip galima atskleisti savo dabartiniam partneriui, o ko geriau jokiu būdu nedaryti.
„Nesu homofobas, kategoriškai prieš. Politikoje yra pasakymas: „Aš nesutinku su jumis, bet padarysiu viską, kad galėtumėte išsakyti savo nuomonę“. Noriu pasakyti, kad aš negyvenu taip, kaip jūs, bet aš neleisiu kitiems žeminti jūsų, nes jūs mylite. Galiu paneigti kategoriškai, aš nesu homofobas ir padarysiu viską, kad jie (LGBT – aut. past.) galėtų gyventi kaip mes ir laisvai mylėti“, – šypsojosi laidos svečias.
Pokalbio pabaigoje A. Valinskas davė patarimą, kuriuo siūlė vadovautis visiems žmonėms, norintiems laimingai gyventi.
Gairės siūlo, kad į tai, kas laikoma lietuvių kalbos norma, galėtų būti įtraukti nauji dalykai, galintys atsirasti iš visuomenės pokyčio. Jos liečia ne visą kalbą, o kreipinius ir žmonių įvardijimus darbinėje viešoje aplinkoje. Pavyzdžiui, galima kreiptis „mielos studentės, mieli studentai“. Tokia kalba „veikia kalbinio elgesio ir etiketo srityje, kuri nuolat kinta drauge su visuomene ir turi daug variantų“. Gairės pabrėžia, kad taip nesikėsinama į kalbos gramatiką.
Kaip pastebi knygos vertėja Kotryna Garanašvili, autorė atskleidžia neįtikėtinai detalų, autentišką, nuoširdų ir nepaprastai realistišką praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio Sakartvelo paveikslą. Ir suderina beveik neįmanomus dalykus – labai sudėtingas, jautrias, aktualias, dėmesio reikalaujančias temas ir lengvumą, žaismingumą, optimizmą. Jūsų dėmesiui – specialus pokalbis su N. Ekvitišvili apie romaną „Kriaušių laukas“, Sakartvelo praeitį ir dabartį bei negirdimiems žmonėms suteiktą balsą. Jūsų dėmesiui – specialus pokalbis su „Kriaušių lauko“ autore N. Ekvtimišvili.
Remiantis naujausia ataskaita, kurią parengė Pažangos judėjimo projektas (MAP), šiais metais JAV buvo pateikti 280 įstatymų projektai, kuriais siekiama cenzūruoti LGBTQ+ ir rasinės diskriminacijos temų pateikimą pamokose, taip sukuriant priešišką atmosferą mokyklose. Lyginant su 2020 ir 2021 metais, tokių įstatymų iniciatyvų išaugo keturis kartus.
