Kaip rašo Lrytas, amerikiečių sekso terapeutė L.Watson tikina, kad tokios diskusijos gali tapti sėkmingos tik tuo atveju, jei nepersistengsite ir žinosite, ką ir kaip galima atskleisti savo dabartiniam partneriui, o ko geriau jokiu būdu nedaryti.

L.Watson praktikoje retai kada pasitaiko porų, kurios iš esmės tyrinėja vienas kito seksualinę istoriją, išskyrus klausimus, kiek sekso partnerių esi turėjęs ir kas jie tokie. Atsakymai į šiuos klausimus toli gražu nesuteikia vertingos informacijos, galinčios sutvirtinti poros santykius. Sužinoję, kiek skirtingų lovos partnerių turėjo jūsų antroji pusė arba kokie jų vardai, tikrai nesužinosite nieko, kas pagelbėtų puoselėjant dabartinį meilės ryšį.

Seksualinės istorijos žvalgymas yra galimybė rasti kažką, kas suteiktų magijos jūsų dabartiniams meilės žaidimams. Tačiau sekso terapeutė ragina turėti galvoje, kad tokių pokalbių tikslas yra ne susirinkti kuo daugiau informacijos apie partnerio buvusius meilužius, bet padėti jums suprasti, koks partneris buvo praėjusiuose santykiuose.

Vis dėlto seksualinio gyvenimo istorijos nagrinėjimas reikalauja emocinio intelekto, mat yra trys jausmų pavojaus ženklai, kurių reikėtų saugotis. Tai reiškia, kad dar prieš svarstant kalbėti su partneriu šia tema reikėtų išsiaiškinti, ar jų nėra.

Jei jau nuspręsite pasidalyti savo seksualinio gyvenimo istorija, L.Watson įspėjo, kad svarbu akcentuoti ne tai, ką jūs darėte, o kaip koks nors veiksmas ar jausmas jus paveikė. Pavyzdžiui, galbūt jūsų partneris niekada nenorėtų su jumis kartoti ko nors nutrūktgalviško, ką darė su buvusia antrąja puse. Be konteksto labai lengva sukurti netikrą istoriją. Vienintelis paaiškinimas tuomet gali būti paprastas: „Buvau jaunas ir neblaivus.“

Daugiau Lrytas.