„Visuomenės apklausos rodo rinkėjų nusivylimą Seime esančiomis politinėmis jėgomis, kurios nepateisino lūkesčių, o tai juos gali paskatinti ieškoti alternatyvų tarp populistų, pasiryžusių mesti iššūkį status quo, – iš skandalų neišbrendančiai valdančiajai daugumai, kurios arogancija ir negebėjimas įgyvendinti rinkiminių pažadų, regis, suerzino net ir jos pačios rėmėjus“, - Delfi paskelbtoje nuomonėje sako lektorius.

Jis pabrėžia, kad populistai aiškiai apibrėžia kas yra priešai, kurių reikia saugotis. Kartu jie aiškina, jog gina tikrąsias vertybes, net nekreipdami dėmesio, jog jų teiginiai prieštarauja Lietuvos Konstitucijai.

„Populistai griebiasi koneveikti gėjus, žydus ir migrantus (...) siūlydami rinkėjams alternatyvą – atsigręžimą į „tikrąsias“ Lietuvos vertybes“, - teigia Vytautas Valentinavičius. – „Tuo pačiu pamirštant, kad tikrosios Lietuvos vertybės įtvirtintos Konstitucijoje, o joje – Europinė Lietuvos geopolitinė kryptis“.

KTU politikos mokslų doktorantas atkreipia dėmesį, jog taip populistai žaidžia žmonių jausmais, tampa matomi žiniasklaidos pagalba ir sakosi neva keliantys diskusijas, kurių prigimtis yra paminanti tam tikrų žmonių teises.

„Beldimasis į rinkėjų nė kuo nepagrįstus įsitikinimus, sužadinant ir kurstant jų fobijas, taip poliarizuojant visuomenę – vienas būdų patraukti žiniasklaidos dėmesį, pakurstyti esą visuomenėje būtinas diskusijas, kurių pagrindas yra diskriminacija, įsitikinimas, kad Europines vertybes galima pritaikyti selektyviai“, - sako lektorius.

Jis dar kartą primena, jog populistų iškilimas yra lengvesnis, kai politinės jėgos nenori bendrauti su visuomene. Tiesa, jų sėkmė rinkimuose nėra garantuota. „Ar rinkėjai rems naujas populistines jėgas, pavyzdžiui, Lietuvos šeimų sąjūdį, kaip anuomet Drąsos kelią, nėra aišku“, - teigia Vytautas Valentinavičius.