lgbt

Ar geltonieji animacinių filmų herojai Pakalikai turi lytį? Ar jie dauginasi? O gal jie apskritai yra nemirtingi? Tokie klausimai jau daugelį metų neduoda ramybės gerbėjams. Naujausias vieno iš Minionų kūrėjų Pierre'o Coffino interviu atskleidė netikėtų detalių, kurios sukėlė diskusijas ne tik tarp animacijos mėgėjų, bet ir LGBTQ+ bendruomenėje.

Generalinė prokuratūra nusprendė skųsti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo europarlamentaras Petras Gražulis buvo išteisintas byloje dėl LGBTQ+ asmenų niekinimo. Prokurorai siekia, kad bylą išnagrinėtų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir pateiktų galutinį išaiškinimą, kada vieši politikų pasisakymai peržengia saviraiškos laisvės ribas.

Turkijos valdžia dar kartą sulaukė tarptautinio dėmesio dėl sprendimų, nukreiptų prieš LGBTQ+ bendruomenę. Šį kartą šalies institucijos neleido įplaukti kruiziniam laivui, kuriuo vyko LGBTQ+ keliautojai, motyvuodamos sprendimą „visuomenės moralinių vertybių apsauga“. Tai nėra pirmasis išpuolis prieš LGBTQ+ užsieniečius. Prieš kurį laiką gatvėje policija sulaikė vyrą, nes jis atrodė „gėjiškai“.

GayLine.LT redakcija rašo apie skirtingas seksualines orientacijas ir lytines tapatybes. Jau kalbėjome apie aseksualumą ir panseksualumą, translytiškumą, biseksualumą, abroseksualumą, soloseksualumą, frayseksualumą ir poliseksualumą. Šį kartą rašome apie omniseksualumą.

„Apsaugokime vaikus nuo LGBTQ+ propagandos“ – vienas dažniausių pastarųjų metų šūkių, skambantis politiniuose mitinguose, bažnyčiose ir socialiniuose tinkluose. Juo grindžiami siūlymai drausti knygas, riboti lytinį švietimą, neleisti „Pride“ eitynių ar šalinti vaivorykštės simbolius iš viešųjų erdvių. Tačiau pastarųjų metų įvykiai atskleidžia nemalonų paradoksą. Ne vienas žmogus, viešai prisistatęs vaikų gynėju ir garsiai kaltinęs LGBTQ+ bendruomenę keliant pavojų nepilnamečiams, vėliau pats buvo apkaltintas arba nuteistas už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus.

Kasmet liepos 6-ąją Lietuva mini vieną svarbiausių valstybės švenčių – Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vakare visame pasaulyje gyvenantys lietuviai vienu metu gieda Tautišką giesmę, primindami, kad valstybę kuria ne tik jos istorija, bet ir šiandien joje gyvenantys žmonės.

Jungtinėse Valstijose šių metų „Pride“ mėnuo daugelyje miestų praėjo šventiškai, tačiau saugumo tarnyboms teko dirbti sustiprintu režimu. Skirtingose šalies vietose teisėsauga užkirto kelią keliems galimiems išpuoliams prieš LGBTQ+ bendruomenės renginius, o Federalinis tyrimų biuras (FTB) sulaikė asmenis, įtariamus viešai grasinus masiniu smurtu.

Čekija ilgą laiką buvo laikoma viena pažangiausių Vidurio ir Rytų Europos valstybių LGBTQ+ teisių srityje. Dar 2006 metais ji tapo viena pirmųjų posovietinio ir pokomunistinio regiono šalių, įteisinusių registruotą partnerystę tos pačios lyties poroms. Tačiau naujausi duomenys rodo paradoksalią situaciją – nors registruotų partnerysčių skaičius sparčiai auga, tarptautiniuose žmogaus teisių reitinguose šalies pozicijos smunka.

Ką laikome šeima, kai kraujo ryšiai ne visuomet atneša saugumą, priėmimą ar galimybę būti savimi? Tokį klausimą savo bakalauro baigiamajame darbe šiemet kėlė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto sveikatos psichologijos studentas Ugnius Kulberkis, vadovaujamas doc. dr. Gitos Argustaitės-Zailskienės. Darbe buvo kalbama apie LGBTQ+ žmonių pasirinktas šeimas – artimus žmones, kurie nėra biologiniai giminaičiai, bet gyvenime atlieka šeimai būdingą vaidmenį.

Rusijos valdžios karas su LGBTQ+ bendruomene pasiekė dar vieną, daugelį nustebinusį etapą. Šį kartą cenzūros taikiniu tapo ne žmogaus teisių aktyvistai ar nepriklausoma žiniasklaida, o visame pasaulyje populiarus animacinis serialas „Kempiniukas Plačiakelnis“.

Rusijoje toliau griežtinamos represijos prieš LGBTQ+ bendruomenę. Orenburgo teismas skyrė ilgas laisvės atėmimo bausmes naktinio klubo „Pose“ savininkui ir dviem darbuotojams. Jie pripažinti kaltais dėl „ekstremistinės organizacijos veiklos organizavimo ir dalyvavimo joje“. Sprendimas tapo galimas po to, kai 2023 metais Rusijos Aukščiausiasis Teismas neegzistuojantį „tarptautinį LGBT judėjimą“ paskelbė ekstremistine organizacija.

Iki 2022 metų kovo pradžios Rusijoje gyvenusi žmogaus teisių aktyvistė Saša Kazanceva dėl savo saugumo buvo priversta palikti šalį. Tiesa, gyvenimas Lietuvoje jai irgi nėra ramus – ji sulaukia garsinimų, prie jos namų paliktos susidoroti žadančios žinutės. Vilniaus apskrities policija dėl šio įvykio atlieka ikiteisminį tyrimą.

Ispanija žengė dar vieną svarbų žingsnį LGBTQ+ žmonių teisių apsaugos srityje. Šalies parlamentas galutinai pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis vadinamoji „atvertimo terapija“ nuo šiol tampa baudžiamuoju nusikaltimu. Tai reiškia, kad asmenims ar organizacijoms, bandantiems „pakeisti“ žmogaus seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę, gali grėsti ne tik administracinės sankcijos, bet ir baudžiamoji atsakomybė.

Turkijos valdžia ir šiemet neleido LGBTQ+ bendruomenei laisvai paminėti „Stambulo Pride“ eitynių. Nepaisant oficialaus draudimo, birželio 29-ąją į miesto centrą susirinkę aktyvistai, žmogaus teisių gynėjai ir jų sąjungininkai mėgino surengti taikų renginį, tačiau policija jį išvaikė, o dešimtys žmonių buvo sulaikyti.

Praėjus vos keliems mėnesiams po istorinių politinių permainų Vengrijoje, Budapešto gatves vėl užliejo vaivorykštės spalvos. Šių metų „Budapest Pride“ tapo pirmosiomis eitynėmis po Viktoro Orbáno valdymo pabaigos ir simboliniu ženklu, kad šalis bando sugrįžti prie pagarbos žmogaus teisėms bei demokratinėms vertybėms.

Vokietijos miestas Diuseldorfas prieš keletą savaičių nusidažė vaivorykštės spalvomis. Tūkstančiai žmonių susirinko į kasmetinį Christopher Street Day (CSD) – vieną svarbiausių LGBTQ+ bendruomenės renginių Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje. Šių metų eitynių šūkis buvo „Wir bleiben bunt und laut“ („Likime spalvingi ir garsūs“), pabrėžiantis, kad kova už lygybę ir matomumą nesibaigia.

Portugalijos sostinės gatves šiemet vėl užliejo vaivorykštės spalvos. Į jau 27-ąsias Lisabonos LGBTQ+ „Pride“ eitynes susirinkę tūkstančiai žmonių siuntė aiškią žinią – nors Portugalija laikoma viena pažangiausių Europos valstybių LGBTQ+ teisių srityje, kova už lygybę ir saugumą dar nesibaigė.

Jungtinės Karalystės Vakarų Midlendo (West Midlands) policija žengė žingsnį, kurį žmogaus teisių organizacijos vadina istoriniu. Policijos vadovas viešai atsiprašė LGBTQ+ bendruomenės už dešimtmečius trukusį diskriminavimą, pripažindamas, kad pareigūnai prisidėjo prie žmonių persekiojimo, sugriovė daugybę gyvenimų ir ilgam pakirto pasitikėjimą teisėsauga. GayLine.LT klausia ar kada nors tokio žingsnio sulauksime Lietuvoje?

Po daugelio metų pažadų ir politinių diskusijų Jungtinės Karalystės Vyriausybė pristatė ilgai lauktą įstatymo projektą, kuriuo siekiama uždrausti vadinamąją atvertimo terapiją tiek dėl seksualinės orientacijos, tiek dėl lytinės tapatybės. Jei įstatymas bus priimtas, už tokias praktikas grės iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė ir neriboto dydžio baudos.

Šiuolaikinėje visuomenėje LGBTQ+ bendruomenės narių teisių klausimas tampa vis aktualesnis. Nors daugelis šalių žengia progresyviu keliu, suteikdamos vis daugiau teisių ir pripažinimo, vis dar yra daug mitų ir klaidingų stereotipų apie LGBTQ+ žmones. Vienas iš tokių mitų yra idėja, kad būti gėjumi pasirenkama.