Dalinamės mūsų skaitytojo laišku. Jei ir tu nori papasakoti savo istoriją - atsiųsk ją el. pašto adresu info@gayline.lt.

„Norėčiau pasidalinti savo patirtimi apie tai, kodėl man buvo sunku pasakyti tėvams, kad esu gėjus. Tai asmeninė istorija, tačiau tikiu, kad daugelis gali rasti joje save.

Užaugau tradicinėje šeimoje, kurioje vyrauja konservatyvios vertybės. Mano tėvai visada mokė mane apie tradicinę šeimos struktūrą, kurioje vyras ir moteris susituokia, susilaukia vaikų ir gyvena „laimingai iki gyvenimo pabaigos“. Tai buvo modelis, kurio tikėjausi laikytis, kol pradėjau suvokti, kad aš esu kitoks.

Iš pradžių tai buvo pavieniai pastebėjimai, tada mintys, galiausiai fantazijos ir sapnai, kuriuose buvo mano klasiokai ar filmuose matyti aktoriai. Tada pradėjau naršyti, ieškoti tam tikros informacijos - norėjosi matyti nuogą vyro kūną. Na ir galiausiai atėjo suvokimas, o svarbiausia pripažinimas sau, kad esu homoseksualus.

Vienas iš didžiausių mano baimių buvo nuvilti savo tėvus. Jaučiau, kad būdamas gėjus, aš sulaužau jų lūkesčius ir idealus. Tai kėlė didelį spaudimą, nes visada norėjau būti geras sūnus ir padaryti tėvus laimingus. Baimė, kad jie gali jaustis nusivylę ar net gėdytis dėl mano orientacijos, buvo viena iš priežasčių, kodėl ilgai tylėjau.

Teko meluoti, apsimetinėti - kalbėti apie neegzistuojančias merginas, apie pasimatymus, kurių nebuvo ir niekada nebus. Kelis kartus į namus kviečiau mokytis klasiokes tik tam, kad mano tėvai patikėtų, kad viskas su manim gerai.

Kitas svarbus veiksnys buvo spaudimas iš išorės. Visuomenėje vis dar vyrauja stereotipai ir diskriminacija LGBTQ+ žmonių atžvilgiu. Tereikia paskaityti komentarus po straipsniais apie LGBTQ+ žmones - šiurpas kyla. Nors mano tėvai yra mylintys ir rūpestingi, vis tiek bijojau, kad jų reakcija gali būti neigiama dėl visuomenės nuostatų.

Galiausiai, tai buvo ir asmeninė kova su savimi. Priimti savo seksualinę orientaciją nėra lengva, ypač kai augi aplinkoje, kuri ne visada palaiko tokias realijas. Daugelį metų stengiausi suprasti save, susitaikyti su savo jausmais ir rasti būdą, kaip apie tai pranešti tėvams. Tai buvo ilgas procesas, kurio metu teko susidurti su daugybe emocijų – nuo ​​baimės ir neapibrėžtumo iki vilties ir palengvėjimo.

Pasakyti tėvams, kad esu gėjus, buvo vienas sunkiausių dalykų mano gyvenime. Tai reikalavo daug drąsos, savęs priėmimo ir pasitikėjimo tėvais. Tačiau galiausiai tai buvo žingsnis, kuris leido man būti savimi ir atvirai gyventi. Nors kelias buvo sudėtingas, tikiu, kad atvirumas ir dialogas yra raktas į geresnį supratimą ir priėmimą tiek šeimoje, tiek visuomenėje.

Nesakau, kad mano tėvai vienodai priėmė šią žinią. Mes vis dar esame procese link vienas kito pažinimo - juo labiau, kad man teko nemažai metų meluoti ir slapstytis. Noriu tik palinkėti kiekvienam surasti tinkamą laiką pakalbėti su savo tėvais. Kada tai daryti geriausia - kiekvienas žino pats. Man tai buvo tuomet, kai jaučiau, kad esu finansiškai nuo jų nepriklausomas ir galiu išgyventi pats. Tai buvo tas lūžio taškas ir aš labai džiaugiuosi, kad pagaliau galiu būti savimi".