„Mano tėvai visada norėjo to, kas man būtų geriausia, tačiau jų požiūris buvo heteronormatyvumus. Jie kritiškai žvelgė į žmones, kurie nešalino kūno plaukų iš tam tikrų vietų. Bet man tai nerūpi. Jei kas nors smerkia mane už tokius menkniekius, tai daugiau pasako apie juos nei apie mane“, - Pride.com teigia rašytoja.

Ji sako, kad požiūris į kūno plaukus keitėsi kartu su jos seksualine tapatybe. „Prieš pirmuosius studijų metus koledže pašalinau kūno plaukus. Tuo metu jaučiau esanti biseksuali. Man nepatiko plika oda, nesijaučiau savimi. Bet aš maniau, kad tai yra tai, ką turiu padaryti. Tą rudenį užmezgiau santykius su vyru. Iš pažiūros jis atrodė tobulas, bet negalėjau atsikratyti minties, kad kažko trūksta“, - rašo Alex Music.

Požiūris į savo kūną jai pradėjo keistis pandemijos metu. „Man nebereikėjo gyventi kažkieno kito gyvenimo. Aš karantinavausi, leidau plaukams augti ilgesniems. Mano kūno plaukai tapo matomi. Netrukus supratau esanti lesbietė“, - teigia ji. – „Kai dar susitikinėjau su vyrais, jaučiau disforiją (...)  Kažkas man atrodė kūno plaukai nesuderinami su moteriškumu“.

Ji priduria: „Mano tapatybės pripažinimas nuramino šiuos nesuderinamus jausmus. (...) Aš ieškojau susitaikymo atmetus heteronormatyvius idealus. Kai tai supratau, pažvelgiau į vonios veidrodį ir paklausiau savęs: jei visiškai pašalinčiau heteronormatyvumą, jei mano queer tapatybė būtų laisva, kokia išvaizda man suteiktų džiaugsmo?“.

Alex Music teigia, kad netrukus atėjo atsakymai. Ji pašalino plaukus ten, kur jai atrodė, jog jų neturėtų būti.

„Palikau rankas tokias, kokias jos buvo, nes supratau, kad jos man patinka plaukuotos. (...) Aš sutelkiu dėmesį į tai, kas atrodo teisinga ir kas man teikia džiaugsmo, o ne į tai, kas atstumia mane ar kitus. (....) Iš požiūrio į savo kūno plaukus aš išmokau, kad mano queer tapatybė neturi kovoti su heteroseksualumu. Kita vertus kūno plaukuotumas neapibrėžia mano seksualumo. Tai yra tik tai, kas mums turėtų teikti džiaugsmą“.