1 minutė
Advokatas paaiškino kodėl jungtinės veiklos sutartys nėra tinkamos LGBTQ+ šeimoms
Prieš kelis metus konservatorius Paulius Saudargas ir dar 20 Seimo narių pasiūlė, kaip jie teigė, partnerystės alternatyvą ir registravo taip vadinamą „artimo ryšio“ teisė akto projektą. Jam palankumą išreiškė ir Gitanas Nausėda. Įstatymą kritikavo absoliuti dauguma nevyriausybinių organizacijų aiškindamos, kad tokiu atveju tos pačios lyties šeimos būtų prilygintas įmonėms. Panašiai teigia ir LGBTQ+ šeimas skyrybų bylose atstovavęs advokatas.
„Jungtinė veikla apskritai skirta komercinei arba ūkinei veiklai – tokiai veiklai, kuri pagal paskirtį tikrai nėra skirta reguliuoti šeimos santykiams. Jungtinės veiklos normos tikrai nėra sukurtos galvojant apie tai, kad vienas ar abu partneriai į bendrą šeimos gyvenimą investuos finansiškai sunkiai įvertinamą indėlį.
Vaikų priežiūra, skalbimas, rūpinimasis turtu – tai materialine prasme labai sudėtinga įvertinti, o jungtinės veiklos sutarties nuostatų prasme sugrįžtama tik prie to principo, kiek pinigų buvo įdėta“, – LRT.lt teigė Domkutės ir partnerių advokatų profesinės bendrijos „AAA Law“ advokatas Edvardas Steckis.
Advokatui teko atstovauti vieną iš moterų, kuri nusprendė su savo antrąją puse pasukti skirtingais keliais. Teismai jau tris kartus atmetė moterų sudarytą taikos sutartį, nes kitaip traktuoja tos pačios lyties ir heteroseksualias poras.
„Tam būtinas specialus reguliavimas, kurį turėtų įtvirtinti Seimas. (...) Didžiausia blogybė, kad taikomos tokios teisės normos, kurios tik labai iš bėdos kai kuriais atvejais galbūt padeda tą klausimą sureguliuoti“, – pažymėjo advokatas.
- Prisijunkite arba užsiregistruokite jei norite komentuoti