Trisdešimtmetį šiemet švenčiantis seniausias Lietuvoje LGBTQ+ portalas pristato naują rubriką „Klausiate – atsakome“. Joje portalo redaktorius Martynas Norbutas pabandys atsakyti į visus jūsų klausimus. Turite klausimų – rašykite info@gayline.lt . Redakcija užtikrina, kad neviešins jūsų asmeninių duomenų, bet panaudos jūsų laiško ir mūsų parengto atsakymo tekstą.

GayLine.LT redakcija neseniai sulaukė tokio trumpo laiško: „Ar konservatyvūs gėjai yra vidinės homofobijos pasekmė ar tai kitos priežastys, nes jie nenori eiti į praidus, nesijaučia opresuota mažuma ir t.t“

Pateikiame ir portalo redaktoriaus paruoštą atsakymą: „Ačiū už aktualų ir įdomų klausimą. LGBTQ+ bendruomenė yra labai įvairi – tiek pagal tapatybes, tiek pagal pažiūras, vertybes ir tai, kaip kiekvienas nori gyventi bei reikšti save.

Konservatyvūs gėjai ar kiti LGBTQ+ asmenys, kurie nesijaučia diskriminuojami, nenori eiti į eitynes ar nesieja savęs su aktyvizmu, nebūtinai sietini su vidine homofobija. Dalis žmonių, ypač turtingesnių, susikuria sau patogų gyvenimą ir savotišką burbulą, kuriame yra draugai ir pažįstami palankiai nusiteikę jų pačių, ar jų šeimų atžvilgiu.

Ilgainiui tokie žmonės pradeda tikėti, kad tam tikros LGBTQ+ žmonių keliamos problemos neegzistuoja, nes jas galima išspręsti pasitelkiant įtaką ar pinigus. Nepaisant to, yra tikimybė, kad toks „burbulas“ gali susprogti susidūrus su konkrečiais nenumatytais iššūkiais.

Kai kuriais atvejais tavo minėtoms nuostatoms gali turėti įtakos ilgai patirta stigma ar noras „neišsiskirti“ iš vyraujančios normos. Tokiu atveju tikrai verta kalbėti apie vidinę homofobiją, kuri ir toliau riboja žmogaus galimybes gyventi gyvenimą taip, kaip jis nori. Ne visuomet konkretus asmuo supranta, kad sau daro žalą. Savęs įtikinėjimas ir apribojimas, ypač besitęsiantis ilgus metus, tampa gyvenimo norma. Žmogus tiek susigyvena su tokia savicenzūra, kad ji jam atrodo esanti jo charakterio, vertybių ir elgsenos pagrindas.

Susijęs straipsnis - Kas yra vidinė homofobija ir kaip ji pasireiškia?

Nereikia atmesti, kad homofobijos egzistavimo neigimas gali būti ir asmeninių patirčių, vertybių ar tiesiog gyvenimo būdo klausimas. Ne visi LGBTQ+ žmonės patiria diskriminaciją ar visuomenės spaudimą – kai kurie jaučiasi saugiai, turi palaikančią aplinką, ir dėl to nejaučia poreikio aktyviai kovoti ar dalyvauti viešuose renginiuose. Daugeliui žmonių savo gyvenimas yra svarbesnis už kito. Ir jie nemato poreikio kovoti, kad visi žmonės turėtų galimybę gyventi kaip jie.

Vis dėlto, svarbu ne versti žmones būti aktyvistais, o gerbti skirtingus būdus būti savimi. Kiekvienas kelias yra konkretaus žmogaus pasirinkimas. Man labai norėtųsi, kad Lietuvoje daugiau žymių žmonių, teisėjų, karininkų ir kitų žmonių prisidėtų prie kovos už visų teises, bet tai yra tik svajonė. Galiu tik skatinti tai daryti – bet visada sprendimą priima tik pats žmogus“.

Susiję tekstai:

• Niekam nejaučiu fizinės traukos. Ar aš normalus?

• Pamačiau, kad mano sūnus žiūri gėjų pornografiją - ar jis homoseksualus?

• Skaitytojas klausia: „Visi nori tik vieno. Ar aš vienintelis gėjus ieškantis tikros meilės?“

• Skaitytoja klausia: kokio amžiaus žmonės pradeda suprasti, kad jie homoseksualūs?

• Nejaučiau potraukio vyrams, bet pradedu įsimylėti savo draugą. Ką man daryti?

• Kodėl galiu įsimylėti moterį, bet miegamajame noriu būti tik su vyru?

• Skaitytojas: „Įsimylėjau 20 metų jaunesnį vyrą. Ar mūsų santykiai turi ateitį?“

• „Gyvenu su žmona, bet kartais sapnuoju besimylintis su vyrais. Kas man darosi?“

• Skaitytojas: „Noriu susitikinėti su pora, bet draugai sako, kad tai neturi ateities“