Nacionalinės švietimo agentūros projekto vadovės Kristinos Ignatavičienės teigimu, siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į įtraukties svarbą šalies ugdymo įstaigose ir skatinti bendrystę švietime, pasirinktas drąsus meninis sprendimas.

„Tikimės, kad taip sustiprinsime skleidžiamą žinią apie įtraukties švietime svarbą, visų mokinių lygias teises ugdytis kartu ir gauti reikiamą pagalbą, padėsime suprasti, kad įtraukusis ugdymas moko empatijos, bendradarbiavimo, mažina žmonių atskirtį. Įtrauktis yra kelias į stipresnę ateitį, kuriuo eidami galime užtikrinti kokybišką ugdymą kiekvienam, nes kiekvienas mokinys yra svarbus“, – sako K. Ignatavičienė.

Menininkės M. Dirsytės teigimu, performansas kalba apie labai svarbią, kartais sunkiai pripažįstamą temą: mokiniai mokykloje turi jaustis lygiaverčiais, vieni prieš kitus – be diskriminacijos, gėdos ar išskirtinumo.

„Tai nėra tik teorinė idėja – tai praktinis kvietimas pastebėti kiekvieną, įsiklausyti ir pripažinti kitą kaip vertingą asmenybę. Dažnai suaugusieji nenori matyti ar girdėti opių problemų. Mes galime užsimerkti arba nusisukti, manydami, kad „tai ne mūsų reikalas“. Šio performanso tikslas – elgtis priešingai: mūsų pareiga – pastebėti, išgirsti ir prisidėti prie kitų gerovės“, – sako M. Dirsytė.

Pasak menininkės, Vilniaus dailės akademijos dėstytojos, visuomenė nėra abstrakti struktūra. Tai – žmonės, atsakingi vieni už kitus. Kiekviena mažytė pagalba, gestas, žodis gali tapti tiltu tarp atskirties ir bendrystės. Simbolis, kuris bus naudojamas šiame performanse, yra einantis žmonių kamuolys.

„Eidami Gedimino prospektu studentai bus susirišę gimnastinėmis gumomis. Jie taip sukurs judantį objektą, kuris primins kamuolį ir skatins atkreipti dėmesį į įtrauktį švietime. Jaunųjų menininkų suformuota gyvoji figūra kvies judėti, riedėti ir rodys, kad pasiekti tikslą galima tik susijungus, palaikant vienam kitą ir veikiant drauge. Kamuolys yra gyvas mūsų bendrystės simbolis“, – sako M. Dirsytė.

„The Ball“ – ne tik performansas. Tai yra kvietimas peržengti abejingumą, patirti bendrumą ir prisiminti, kad kiekvienas iš mūsų gali būti atsakingas už kitą.

„Tik kartu galime kurti erdvę, kurioje vaikai ir jaunimas mokyklose jaustųsi saugūs, girdimi ir lygiaverčiai. Tai – priminimas, kad vienybė ir palaikymas – mūsų tikroji jėga“, – sako M. Dirsytė.

NŠA primena, kad nuo 2024 m. rugsėjo šalies mokyklos ir darželiai turi priimti visus vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, jei jų tėvai nusprendžia, kad atžala turėtų lankyti bendrojo ugdymo įstaigą, esančią arčiausiai namų. Įtrauktis Lietuvoje pamažu keičia ugdymo įstaigų patirtis ir jų pasirengimą priimti skirtingus vaikus bei įvairovę, empatiją klasėje.