Tyrimas atliktas Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir Slovėnijoje. Prie tyrimo prisidėjo vietinės organizacijos QUORE (Italija), Juodaodžių sekso darbuotojų kolektyvas (Vokietija), Ljubljana Pride (Slovėnija) ir „Ahora Donde“ bei ACATHI (Ispanija). Duomenys rinkti 2023 m. liepos mėn. – 2024 m. liepos mėnesiais.

„Išvados dar kartą patvirtina tai, ką LGBTI bendruomenės jau seniai žinojo: benamystė yra ne tik būsto problema, ją lemia sisteminės kliūtys, kurios neleidžia žmonėms užsitikrinti saugumo, stabilumo ir paramos“, – sakė ILGA-Europe programų direktorė Anastasija Smirnova.

Ji teigia, kad LGBTQ+ asmenys patiria gausybę rizikų. Viena pagrindinių – šeimos atstūmimas, kai žmonės priversti palikti namus. Taip pat prie benamystės veda diskriminacija ir institucijų atsisakymas suteikti pagalbą.

 „Kovoti su LGBTI benamyste reiškia kovoti su susikertančiomis sisteminės diskriminacijos, priespaudos, socialinės atskirties ir pagrindinių teisių pažeidimų formomis, kurios turi įtakos ne tik saugumui turint būstą, bet ir prieigai prie sąžiningo elgesio, saugumo ir priklausymo visuomenei“, - priduria A. Smirnova.

Vokietijoje Juodaodžių sekso darbuotojų kolektyvo atliktas tyrimas rodo, kad su sekso darbu susijusi stigma yra pagrindinė kliūtis juodaodžiams LGBTQ+ sekso darbuotojams gauti stabilų būstą. Italijoje LGBTQ+ organizacija „QUORE“ nustatė, kad mažumų patiriamas stresas dėl visuomenės neigiamo nusiteikimo ir elgsenos skatina bei įtvirtina benamystę.

Slovenijoje LGBTQ+ benamystės ekonominis poveikis yra didelis, nes benamystė neleidžia siekti išsilavinimo ir įgyti darbo patirties jaunystėje. Galiausiai tai turi įtakos visam gyvenimui. Ispanijoje Ahora Donde ir ACATHI tyrimai atkreipė dėmesį į šeimos atstūmimą, socialinę izoliaciją ir diskriminaciją kaip pagrindinius šios problemos veiksnius.

„ILGA-Europe“ paragino politikos formuotojus, paslaugų teikėjus ir pilietinės visuomenės organizacijas detaliau panagrinėti benamystės priežastis, bei spręsti problemas, kurios ją sukelia.

„LGBTI benamystė nėra neišvengiama; tai yra sistemų, kurios gali ir privalo keistis, rezultatas“, – pridūrė A. Smirnova. - „Turime įrodymu, kad pokyčiai įvyksta tuomet, kai vyriausybės, paslaugų teikėjai ir bendruomenės veikia išvien, kad suprastų ir pašalintų struktūrines kliūtis“.