tyrimas

Ar automobilis gali tapti vyriškumo simboliu ne tik kelyje? Vyrų tyrimas atskleidė netikėtą tendenciją. Mokslininkai mano, kad automobilio pasirinkimui įtakos gali turėti tai, kaip vyrai vertina savo kūną.

Reaguojant teismui perduotas baudžiamąsias bylas, kuriose Katalikų Bažnyčios kunigams pareikšti kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus, paskelbtas viešas kreipimasis į Lietuvos vyskupus. Jame raginama nedelsiant sudaryti nepriklausomą komisiją seksualinio išnaudojimo ir piktnaudžiavimo dvasine bei institucine valdžia atvejams Lietuvos Katalikų Bažnyčioje ištirti.

Naujausias 2026 m. „Sexually Liberal City Index“ tyrimas atskleidė, kad būtent Europos miestai išlieka vienomis patraukliausių vietų LGBTQ+ žmonėms. Nors geriausiu pasaulio miestu LGBTQ+ gyvenimui pripažintas ir San Franciskas, tačiau didžiąją dešimtuko dalį sudaro Europos miestai, garsėjantys ne tik tolerancija, bet ir stipria teisine apsauga bei aktyviu bendruomeniniu gyvenimu.

Ar kada nors teko išgirsti frazę, kad „tarp jų tiesiog tvyrojo chemija“? Mokslininkai jau ne vieną dešimtmetį aiškinasi, kiek ši metafora yra tikra. Ar žmogaus kūnas iš tiesų skleidžia kvapus, kurie išduoda seksualinį susijaudinimą? Ar kiti žmonės gali tai užuosti? Atsakymas nėra toks paprastas, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikri biologiniai signalai egzistuoja.

Mokslininkai iš Vokietijos nusprendė išsiaiškinti ar yra koks nors skirtumas tarp heteroseksualių ir homoseksualių vyrų sapnų. Ištyrinėję surinktus duomenis jie paskelbė rezultatus „Journal of Homosexuality“.

Pirmą kartą istorijoje matematikų komanda sukūrė modelį, kaip geriausiai vyrams pasiekti orgazmą.

Ką laikome šeima, kai kraujo ryšiai ne visuomet atneša saugumą, priėmimą ar galimybę būti savimi? Tokį klausimą savo bakalauro baigiamajame darbe šiemet kėlė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto sveikatos psichologijos studentas Ugnius Kulberkis, vadovaujamas doc. dr. Gitos Argustaitės-Zailskienės. Darbe buvo kalbama apie LGBTQ+ žmonių pasirinktas šeimas – artimus žmones, kurie nėra biologiniai giminaičiai, bet gyvenime atlieka šeimai būdingą vaidmenį.

Reguliarūs lytiniai santykiai gali turėti teigiamą poveikį sveikatai, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemai. Tačiau jei žmogus nusprendžia jo neturėti? O gal konkretus asmuo yra aseksualus ir nejaučia seksualinio potraukio – ar tai turi poveikį sveikatai?

Nors pažinčių kultūroje dažnai akcentuojama pirmojo įspūdžio ar fizinės traukos svarba, pažinčių programėlės „Hinge“ apklausa rodo visai kitokią tendenciją. LGBTQ+ bendruomenės nariai teigia, kad sėkmingą pirmąjį pasimatymą pirmiausia lemia kokybiškas pokalbis.

Kas šiandien svarbiausia ieškant antrosios pusės? Aiškumas, mokėjimas bendrauti ir draugų nuomonė? Viską išsiaiškino pažinčių programėlė „Hinge“. Ji pasdkelbė kasmetinę D.A.T.E. ataskaita, kurioje apklausta daugiau kaip 31 tūkst. žmonių iš įvairių pasaulio šalių.

Tarptautinės žmogaus teisių sutartys dažnai laikomos pagrindiniu demokratijos ir žmogaus apsaugos garantu. Tačiau naujas tyrimas atskleidžia neraminančią tendenciją – valstybės vis dažniau išmoksta formaliai laikytis tarptautinių įsipareigojimų, bet praktiškai susilpninti žmogaus teisių apsaugą. Ekspertai perspėja, kad tokie procesai pavojingi ir Lietuvai, kur žmogaus teisių klausimai vis dar tampa politinių kovų įrankiu.

Seksas kartais gali būti panašus į intensyvią treniruotę. Bet kiek iš tikrųjų kalorijų galime sudeginti jo metu? Į šį klausimą atsako mokslininkai.

Jungtinės Karalystės seksualinės sveikatos paslaugų paklausa kasmet pasiekia žemumas tą pačią dieną. Sutapimas ar ne, bet panašiu metu fiksuojama ir daugiausiai skyrybų.

Rutgers universiteto mokslininkai neseniai atliko tyrimą ir patvirtino kitų tyrėjų ankščiau skelbtas išvadas. Lesbietėms patirti organizmą yra didesnė tikimybė nei heteroseksualioms moterims. Tyrėjai paskelbė ir konkrečius procentus.

„Sėdžiu, tyliu, bet labai intensyviai klausau, kas aplinkui vyksta“, – frazę, pasakytą vieno LGBTQ+ žmogaus, cituoja Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos doktorantė Rasa Katinaitė. Anot jos, šis sakinys gerai apibūdina, ką patiria dalis LGBTQ+ bendruomenės Lietuvoje.

Ar galite vien pažvelgę į vyrą pasakyti ar jis mėgsta būti aktyvioje ar pasyvioje sekso pozicijoje? Na čia jums gali pagelbėti mokslininkai, kurie taip pat tyrinėja ar gėjai ir biseksualūs vyrai sugeba identifikuoti, atspėti tokius dalykus.

Naujas mokslinis tyrimas atskleidė nerimą keliančią realybę Europoje: beveik trečdalis LGBTQ+ žmonių nurodė patyrę vadinamąsias „konversijos terapijos“ praktikas – bandymus pakeisti arba slopinti jų seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę. Dar daugiau – Lietuva atsidūrė tarp šalių, kuriose tokių patirčių mastas vienas didžiausių.

Matuoti penius jau tapo įprasta, tačiau krūtų apimčių lyginimas nėra tos dažnas reiškinys. Mokslininkai susistemino duomenis iš daugiau nei 80 pasaulio šalių ir palygino moterų krūtų dydžius bei jų kūno masės indeksą. Tai padėjo atskleisti kurių šalių moterų krūtys mažiausios, kurių didžiausios.

Jungtinės Karalystės mokslininkai bandė nustatyti, kaip bėgant metams keičiasi žmonių seksualinis gyvenimas, kad galėtų modeliuoti lytiškai plintančių ligų prognozes. Tyrėjai manė, kad vyresnio amžiaus vyrai rečiau mylisi ir mažiau keičia partnerius. Vis dėlto, gauti rezultatai buvo kiek kitokie.

Pažiūrėkite į vyro nosį, tuomet į pėdos dydį – ir jau galite turėti pakankamai informacijos apie galimą vyro penį. Tokias išvadas priėjo grupė mokslininkų, kurie paskelbė straipsnį žurnale „Translational Andrology and Urology“.