Tyrimas, publikuotas žurnale Current Biology, atskleidė, kad šios rūšies patinai nesimyli tradiciniu būdu. Vietoj to, jie užsiima vadinamuoju kontaktiniu poravimusi – spermą perduoda trindami savo genitalijas į patelės lytinius organus. Tai – elgesys, iki šiol nežinotas tarp žinduolių.

„Žmonės visada stebėjosi, kodėl šikšnosparniai turi tokias dideles varpas,“ – pasakoja biologas Brockas Fentonas iš Vakarų Ontarijo universiteto, tyrinėjantis šiuos gyvūnus nuo 8-ojo dešimtmečio. „Pasirodo, kai kuriais atvejais jis tiesiog per didelis.“

Kai šikšnosparnio penis sustandėja, jis pasiekia 1,6 centimetro ilgį – beveik penktadalį viso gyvūno kūno. Kad geriau suprastume mastelį: įsivaizduokite žmogų su 35 centimetrų ilgio peniu. Be to, jo varpos galvutė septynis kartus platesnė nei patelės makšties anga. Rezultatas? Jokios fizinės galimybės įsiskverbti.

Taigi, patinas panaudoja savo įspūdingą įnagį kitaip – kaip papildomą „ranką“. Šikšnosparnių patelės turi uodegos membraną, kuri padeda joms skraidyti, bet ir saugoti genitalijas nuo nepageidaujamo dėmesio. Patinas, pasitelkdamas savo gigantišką organą, šią membraną tiesiog patraukia į šalį ir pradeda ilgą, neįprastą „trinties ritualą“.

Kai kurių porų „meilės seansai“ trunka iki valandos, o vienas ypač atkaklus patinas buvo užfiksuotas net 13 valandų dirbantis iš peties. Po tokio maratono patelės pilvukas būdavo padengtas spermos dėme – nors jokios penetracijos ir nevyko.

Nors gali pasirodyti, kad tokioje situacijoje patelės yra bejėgės, jų anatomija liudija ką kita. Patelės turi neįprastai ilgą gimdos kaklelį, o tai reiškia, kad jos geba saugoti ir net pasirinkti, kuris patino spermos mėginys galiausiai apvaisins kiaušinėlį. Kitaip tariant, evoliucija joms suteikė teisę spręsti pačioms.

Šikšnosparniai ir anksčiau garsėjo neįprastais seksualiniais įpročiais. Kai kurie poruojasi kabėdami žemyn, kiti – ant uolų sienų. Kai kurios rūšys užsiima oraliniu seksu: trumpasnukių vaisėdžių patelės savo partnerius tenkina burna, kad prailgintų lytinį aktą, o indiškieji skraidančieji lapai – atvirkščiai – laižo savo pateles.

Tad šikšnosparnių pasaulyje tabu neegzistuoja. Bet tai, ką atrado mokslininkai dabar, praplečia ribas dar labiau.

„Atrodo, kad evoliucija čia kiek persistengė,“ – šypsosi tyrimo autorius, Lozanos universiteto evoliucinis ekologas Nicolas Fasel. Jo teigimu, didelis penis šiems patinams iš tiesų suteikia pranašumą – jis padeda pasiekti patelės vulvą, apeinant membraną. Tačiau tuo pačiu jis tapo toks didelis, kad prarado pirminę funkciją.