Smurtas gėjų porose: kai meilę ima lydėti kontrolė, baimė ir tyla

Skaitymo laikas
2 minutes
Perskaityta

Smurtas gėjų porose: kai meilę ima lydėti kontrolė, baimė ir tyla

Pir, 08/24/2026 - 19:15
Kategorija:
0 komentarų

Smurtas artimuose santykiuose dažnai įsivaizduojamas pagal vieną stereotipinį scenarijų – vyras smurtauja prieš moterį. Tačiau smurtas vyksta ir tos pačios lyties porose. Gėjų santykiuose jis gali būti fizinis, seksualinis, psichologinis ar ekonominis. Kartais nuo jo pabėgti ypač sunku, nes aukai tenka susidurti ne tik su smurtaujančiu partneriu, bet ir su baime, kad aplinkiniai pasakojamais įvykiais nepatikės.

Tai nėra problema, kurią būtų galima paaiškinti vien „blogais santykiais“ ar dažnais poros konfliktais. Artimo partnerio smurtas apima ne tik smūgius. Smurtautojas gali imtis tiek fizinio kontakto, tiek smurtauti seksualiai, arba persekioti, vykdyti psichologinę ataką ar auką kankinti kontroliuojančiu elgesiu.

Vienas pavojingiausių klaidingų įsitikinimų – kad santykiai tampa smurtiniai tik tada, kai vienas žmogus pakelia ranką. Iš tiesų smurtas gali prasidėti gerokai anksčiau.

Partneris gali reikalauti žinoti, su kuo bendraujate, tikrinti telefoną, kontroliuoti pinigus, drausti susitikti su draugais, grasinti paviešinti informaciją apie seksualinę orientaciją ar asmeninį gyvenimą. Gali būti naudojamas seksas kaip spaudimo priemonė, o nesutikimas baudžiamas pykčiu, grasinimais ar fizine jėga. Homoseksualių žmonių atveju grasinimai viešumu taip pat būna dažna priemonė, ypač kai konkretus asmuo nėra prisipažinęs apie seksualinę orientaciją.

Vienoje didžiausių mokslininkų atliktų analizių, kuri apėmė 52 tyrimus ir daugiau kaip 32 tūkst. respondentų vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais, nustatyta, kad maždaug trečdalis tyrimų dalyvių buvo patyrę artimo partnerio smurtą. Tyrėjai apskaičiavo bendrą aukų rodiklį – 33 proc., o smurtą naudojusių asmenų – 29 proc.

Tai nereiškia, kad trečdalis visų gėjų vyrų būtinai patirs smurtą. Tyrimuose naudotos skirtingos metodikos, todėl rezultatai negali būti vertinami kaip patikimi. Vis dėlto, tai aiškiai parodė, kad gėjų porose smurtas yra problema.

JAV 2016–2017 m. atliktoje nacionalinėje apklausoje 41,1 proc. gėjų vyrų nurodė gyvenime patyrę artimo partnerio fizinį smurtą. Sunkų fizinį smurtą – pavyzdžiui, mušimą, smaugimą, spardymą ar sužalojimą ginklu – 28,6 proc.

Tiesa, šie atvejai apima visą gyvenimą. Todėl tai nereiškia, kad smurtas visais atvejais tęsiasi metų metus.

Daugelis klausia, kodėl smurtiniuose santykiuose yra tiek daug gėjų vyrų. Atsakimas paprasta - prie smurto priprantama, jis neretai net nepastebimas.

Smurtiniuose santykiuose kontrolė dažnai kuriama palaipsniui. Partneris gali izoliuoti žmogų nuo draugų, sugriauti jo pasitikėjimą savimi, kontroliuoti finansus ar grasinti paviešinti asmeninę informaciją.

Vyrui gali būti sunku pripažinti, kad jį skriaudžia jo vaikinas. Jis gali bijoti, kad policija, draugai ar net LGBTQ+ bendruomenė į situaciją pažvelgs nepakankamai rimtai. „Juk abu vyrai – kodėl jis tiesiog nepasipriešino?“, - klausimas kurį neretai išgirsta atvirai kalbėti nusprendęs vyras.

Fizinis ūgis, jėga ar lytis savaime nenulemia, kas santykiuose yra smurtautojas, o kas – auka. Be to, smurtas nebūtinai yra vien fizinė kova.

Partneris gali kontroliuoti kitą žmogų grasinimais, izoliacija, finansais, seksu, informacija ar emociniu spaudimu. Net fiziškai stipresnis žmogus gali būti įkalintas santykiuose dėl baimės, priklausomybės ar nuolatinės psichologinės kontrolės.

Mokslinėje literatūroje taip pat pabrėžiama, kad smurtas tos pačios lyties porose gali būti abipusis, tačiau tai neturėtų tapti priežastimi automatiškai laikyti kiekvieną situaciją „abiejų kalte“. Tyrimų apžvalgos rodo, kad psichologinis smurtas yra viena dažniausiai pasitaikančių abipusio smurto formų.

Svarbiausia kiekvienu atveju nustatyti, kas vyksta, kas kontroliuoja situaciją ir ar žmogus gali saugiai pasitraukti.

Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad smurtas tarp gėjų vyrų vis dar yra nepakankamai matomas. Tam įtakos gali turėti ir homofobija bei internalizuotos neigiamos nuostatos apie homoseksualumą.

Vienoje metaanalizėje, apėmusioje aštuonis tyrimus, nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp internalizuotos homofobijos ir artimo partnerio smurto – tiek smurto naudojimo, tiek jo patyrimo. Čia tyrėjai kalba apie socialinės stigmos ir neigiamų nuostatų poveikį, kuris gali tapti vienu iš daugelio rizikos veiksnių.

Svarbu suprasti, kad smurtas nėra nukentėjusiojo kaltė. Jeigu partneris jus muša, verčia užsiimti seksu, grasina, kontroliuoja, persekioja, izoliuoja nuo draugų ar naudoja jūsų seksualinę orientaciją prieš jus, tai nėra „tiesiog sudėtingi santykiai“.

Svarbu ieškoti pagalbos, o esant tiesioginiam pavojui pirmiausia reikia rūpintis savo fiziniu saugumu ir kreiptis į tarnybas.

Gėjų porose smurtas nėra mažiau tikras vien todėl, kad smurtauja vyras prieš vyrą. Ir žmogus neprivalo laukti, kol konfliktas taps fizinis, kad galėtų sau pasakyti: „Tai, kas vyksta, nėra normalu.“ Būtent nuo šio atpažinimo dažnai ir prasideda kelias iš smurtinių santykių.