smurtas

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidžia visuomenės požiūrį į seksualinį smurtą, jo atpažinimą ir pagalbos galimybes. Vertindami, ko Lietuvoje labiausiai trūksta sprendžiant seksualinio smurto problemą, gyventojai dažniausiai išskyrė įstatymų pokyčius. Šalia jų respondentai taip pat akcentavo geresnį specialistų pasirengimą, visuomenės informuotumą ir didesnį specializuotos pagalbos prieinamumą.

Lietuvos jaunimo centras kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo nario Vytauto Sinicos viešosios komunikacijos, kurioje politinei žinutei apie migrantų deportaciją iliustruoti panaudotas fizinio smurto prieš žmogų vaizdinys.

Dabartinės Pakalnės gatvės rajonas, tuomet vadintas Tverės gatve, šiandien atrodo ramus ir prestižinis. Tačiau prieš daugiau nei šimtą metų čia buvo visai kitoks Vilnius – miesto pramoninis pakraštys, kuriame apdorojimui ruošiamų žalių odų kvapas maišėsi su pigių nakvynės namų tvankuma, o prie Neries stovėjo miško sandėliai ir dirbtuvės.

„Eikite, kur norite, tik ne pas mane“, – taip žmogaus teisių ekspertai ir ekspertės apibūdino dalies valstybės institucijų ir skirtingų sričių specialistų požiūrį į LGBTI asmenų problemas. Seimo kontrolierių įstaigoje vykusioje tarpinstitucinėje diskusijoje aptarta smurto prieš heteroseksualias ir LBT (lesbietes, biseksualias ir translytes) moteris problematika, taip pat galimybės neheteroseksualiems ir translyčiams asmenims įgyvendinti savo teises tik pasinaudojant teismine gynyba ir kiti klausimai.

Smurtas artimuose santykiuose dažnai įsivaizduojamas pagal vieną stereotipinį scenarijų – vyras smurtauja prieš moterį. Tačiau smurtas vyksta ir tos pačios lyties porose. Gėjų santykiuose jis gali būti fizinis, seksualinis, psichologinis ar ekonominis. Kartais nuo jo pabėgti ypač sunku, nes aukai tenka susidurti ne tik su smurtaujančiu partneriu, bet ir su baime, kad aplinkiniai pasakojamais įvykiais nepatikės.

Singapūro saugumo tarnybos pranešė užkirtusios kelią keliems planuotiems išpuoliams, kurių taikiniais galėjo tapti LGBTQ+ bendruomenės nariai, moksleiviai ir kareiviai. Buvo sulaikyti 14, 15 ir 19 metų jaunuoliai, kurie, kaip įtariama, internete radikalizavosi žiūrėdami ir sekdami ekstremistinį turinį.

Viena didžiausių Europoje LGBTQ+ eitynių – Berlyno „Christopher Street Day“ (CSD) – šiemet baigėsi tragedija. Šeštadienio vakarą į žmonių minią įsirėžė mikroautobusas. Per išpuolį vienas žmogus žuvo, mažiausiai 16 buvo sužeisti, kelių jų būklė įvardijama kaip kritinė. Dėl įvykio policija pradėjo plataus masto paiešką ir ieško įtariamojo.

Kelios dešimtys nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės atstovų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Seimą, Generalinę prokuratūrą ir Policijos departamentą, ragindami imtis sisteminių priemonių, kurios sustiprintų neapykantos nusikaltimų prevenciją, užtikrintų veiksmingesnę nukentėjusiųjų apsaugą ir didintų valstybės atsakomybę reaguojant į tokius nusikaltimus. Viešą kreipimąsi paskatino Visagine įvykdytas vienas žiauriausių pastarųjų metų neapykantos nusikaltimų prieš homoseksualų, negalią turintį asmenį.

Pastarosiomis dienomis Lietuvoje viešai aptarti du sukrečiantys smurto atvejai verčia užduoti nepatogų klausimą – ar darome pakankamai, kad užkirstume kelią neapykantai, kol ji nevirsta smurtu?

Nors Lietuvoje vis dažniau kalbama apie didėjantį visuomenės palankumą LGBTQ+ žmonėms, realybė rodo ką kitą. Homofobija niekur nedingo, o žmonės ryžtasi net atimti žmonėms gyvybę, jei jie neatitinka jų lūkesčių. Puikus įrodymas - neapykantos išpuolio byla, kuri neseniai baigta nagrinėti teismuose. Trys asmenys už žiaurų išpuolį prieš homoseksualų vyrą pasiųsti už grotų arba nuteisti laisvės apribojimu.

Jungtinėse Valstijose šių metų „Pride“ mėnuo daugelyje miestų praėjo šventiškai, tačiau saugumo tarnyboms teko dirbti sustiprintu režimu. Skirtingose šalies vietose teisėsauga užkirto kelią keliems galimiems išpuoliams prieš LGBTQ+ bendruomenės renginius, o Federalinis tyrimų biuras (FTB) sulaikė asmenis, įtariamus viešai grasinus masiniu smurtu.

Iki 2022 metų kovo pradžios Rusijoje gyvenusi žmogaus teisių aktyvistė Saša Kazanceva dėl savo saugumo buvo priversta palikti šalį. Tiesa, gyvenimas Lietuvoje jai irgi nėra ramus – ji sulaukia garsinimų, prie jos namų paliktos susidoroti žadančios žinutės. Vilniaus apskrities policija dėl šio įvykio atlieka ikiteisminį tyrimą.

Turkijos valdžia ir šiemet neleido LGBTQ+ bendruomenei laisvai paminėti „Stambulo Pride“ eitynių. Nepaisant oficialaus draudimo, birželio 29-ąją į miesto centrą susirinkę aktyvistai, žmogaus teisių gynėjai ir jų sąjungininkai mėgino surengti taikų renginį, tačiau policija jį išvaikė, o dešimtys žmonių buvo sulaikyti.

2026 metų FIFA pasaulio futbolo čempionatas turėjo tapti futbolo švente, tačiau vienas incidentas Toronte priminė, kad neapykantos nusikaltimai vis dar išlieka skaudžia realybe. Po Vokietijos ir Dramblio Kaulo Kranto rungtynių buvo užpultas Vokietijos rinktinės sirgalius, kuris su savimi turėjo vaivorykštės spalvų vėduoklę.

Lietuvoje vis dar vengiant tinkamai įvertinti bažnyčios vykdytų seksualinių nusikaltimų, Popiežius Leonas XIV rodo kitokią lyderystę. Jis dar kartą pasiuntė aiškią žinią apie būtinybę kovoti su seksualiniu išnaudojimu Katalikų Bažnyčioje. Birželio 8 dieną Madride viešintis pontifikas susitiko su šešiais asmenimis, kurie vaikystėje ar jaunystėje patyrė seksualinį išnaudojimą Bažnyčios aplinkoje. Susitikime taip pat dalyvavo žmonės, padedantys nukentėjusiesiems ir lydintys juos gijimo procese.

Belgijos sostinėje vykusius „Brussels Pride“ renginius aptemdė smurtinis išpuolis prieš tris LGBTQ+ atlikėjus. Vos pasibaigus pasirodymams, drag artistai ir atlikėjai buvo užpulti grupės jaunuolių, kurie juos sumušė ir laidė homofobinius įžeidimus.

„Kai buvau paauglė, buvau išprievartauta miesto „gaujos“. Mane išdraskė taip, kad išangėje liko randas. Buvau apsvaiginta. Niekas nepadėjo. Likau KALTA, nes jie paskelbė paskalas, kad aš pati norėjau.“ Tai tikra istorija. Ji nutiko moteriai, gyvenančiai tarp mūsų. Pasirašyk laišką raginantį Seimo narius veikti DABAR.

Pastaraisiais metais seksualinio smurto tema Estijoje atsidūrė viešųjų diskusijų centre. Tai neįvyko atsitiktinai – tai visuomenės spaudimo ir kartu skaudžių įvykių, sukrėtusių šalį, rezultatas. Apie tai, kas keičiasi ir ko Lietuva galėtų pasimokyti iš Estijos, kalbamės su Estijos moterų nevyriausybinės organizacijos „Feministeerium“ advokacijos specialiste ir filosofijos dėstytoja Elise Rohtmets. Ji aktyviai prisidėjo prie šiuo metu Estijos parlamente svarstomo seksualinio smurto apibrėžimo, kuris remtųsi aiškiai išreikštos valios nebuvimu, atsiradimo.

Balandis pasaulyje minimas kaip seksualinio smurto prevencijos mėnuo. Lietuvoje vyks renginiai, skirti kelti specialistų gebėjimus padėti nukentėjusiems žmonėms, taip pat diskusijos apie tai, kaip šalyje turėtų būti keičiamas seksualinio smurtas reglamentavimas.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) ir Europos Sąjungos lyčių lygybės institutas (EIGE) trečiadienį paskelbė apklausos apie smurtą lyties pagrindu rezultatus, detaliai atskleidžiančius moterų patirtis 27 ES valstybėse narėse. Aukščiausi smurto prieš moteris rodikliai fiksuoti Centrinėje Europoje ir lyčių lygybės srityje pirmaujančiose Skandinavijos šalyse. Lietuvos rezultatai, pasak Seimo kontrolierių, rodo, kad smurto prieš moteris problema mūsų šalyje yra gaji, tačiau vis labiau atpažįstama.