Beždžionių raupai – virusinė infekcija, galinti sukelti odos bėrimą, skausmingas pūsleles, karščiavimą ir kitus simptomus. Nors daugeliui užsikrėtusiųjų liga būna nesunki, kai kuriais atvejais gali prireikti gydymo ligoninėje.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) spalį paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad 2026 m. rugsėjį 17 Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių pranešė apie 342 atvejus, kuriuos sukėlė viena iš beždžionių raupų viruso atmainų. Rugpjūtį buvo užregistruoti 354, liepą – 317 atvejų.

Taigi rugsėjį atvejų buvo mažiau nei rugpjūtį, tačiau bendras sergamumas nuo vasaros išlieka padidėjęs. Tai reiškia, kad viruso plitimą būtina stebėti, tačiau netikslu teigti, jog atvejų skaičius kas mėnesį nuosekliai auga.

Daugiausia atvejų – Ispanijoje

ECDC duomenimis, rugsėjį daugiausia atvejų pranešė Ispanija – 94. Per pastaruosius 12 mėnesių, nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. rugsėjo, 23 Europos valstybės iš viso užregistravo 1 939 vienos viruso atmainos sukeltus atvejus. Dar 19 valstybių pranešė apie 751 kitos atmainos sukeltą atvejį.

Šios atmainos tarptautinėse ataskaitose žymimos kaip I ir II klados. Paprastai tariant, tai genetiškai besiskiriančios viruso grupės. Plačiajai visuomenei svarbiausia žinoti, kad abi gali sukelti beždžionių raupus, o užsikrėtimo rizika priklauso nuo kontakto su virusu.

ECDC pažymi, kad valstybių pateikti duomenys gali būti tikslinami, o ne visų užregistruotų atvejų informacija yra išsami. Todėl skaičiai apibūdina nustatytas infekcijas, bet nebūtinai atskleidžia visus užsikrėtimo atvejus.

Kokia situacija Lietuvoje?

ECDC ataskaitos duomenimis, per 12 mėnesių laikotarpį Lietuva pranešė apie tris beždžionių raupų atvejus: vieną, susijusį su I viruso grupe, ir du – su II grupe. 2026 m. rugsėjį naujų atvejų Lietuvoje neužregistruota.

Tai yra nedidelis registruotų atvejų skaičius, tačiau jis neleidžia tiksliai įvertinti, ar buvo nediagnozuotų infekcijų. Be to, šie duomenys apima ne visus 2026 kalendorinius metus, o laikotarpį nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. rugsėjo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) skelbia informaciją apie ligą, jos plitimą ir skiepijimo galimybes. Lietuvoje masinė vakcinacija nuo beždžionių raupų nevykdoma, tačiau skiepytis gali tam tikrai rizikos grupei priklausantys suaugusieji ir žmonės, kuriems nustatytas didelės rizikos kontaktas su užsikrėtusiuoju.

Kaip plinta beždžionių raupai?

Virusas daugiausia plinta per artimą fizinį kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi. Užsikrėsti galima liečiant bėrimus, pūsleles ar šašus, taip pat per kontaktą su užkrėstais kūno skysčiais. Rizika kyla ir artimo kontakto, įskaitant lytinius santykius, metu. Virusas tam tikromis aplinkybėmis gali būti perduotas per užterštus drabužius, rankšluosčius ar patalynę.

Tai nėra liga, kuria serga tik tam tikros seksualinės orientacijos žmonės. ECDC duomenimis, tarp atvejų, apie kuriuos turėta išsamios informacijos, dauguma buvo nustatyti vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais. Šis rodiklis apibūdina užregistruotų atvejų grupę, o ne visų gėjų ar biseksualių vyrų tikimybę užsikrėsti.

Užsikrėsti gali bet kuris žmogus, turintis artimą kontaktą su virusu. Todėl prevencija ir informavimas turi būti grindžiami tikrais užsikrėtimo būdais, o ne stereotipais.

Kokie simptomai turėtų kelti įtarimą?

Beždžionių raupams būdingas bėrimas, kuris gali atsirasti veide, rankose, pėdose, burnoje ar lytinių organų srityje. Taip pat gali pasireikšti:

• karščiavimas;

• padidėję limfmazgiai;

• galvos, gerklės ar raumenų skausmai;

• nuovargis ir energijos stoka;

• skausmingos pūslelės ar kiti odos pažeidimai.

Simptomai ne visiems pasireiškia vienodai. Kai kuriems žmonėms bėrimas būna nedidelis, o kitiems – išplitęs ir skausmingas. Panašių požymių gali sukelti ir kitos ligos, todėl vien pagal bėrimą diagnozės nustatyti negalima.

Pastebėjus neįprastą bėrimą, ypač po artimo kontakto su galimai užsikrėtusiu asmeniu, reikėtų susisiekti su sveikatos priežiūros specialistu ir pasitarti dėl ištyrimo. Kol situacija neįvertinta, patariama vengti artimo fizinio kontakto su kitais žmonėmis.

Skiepai ir informacija padeda mažinti plitimą

Skiepijimas yra viena iš priemonių, padedančių sumažinti užsikrėtimo ir sunkios ligos riziką. ECDC rekomenduoja užtikrinti vakcinacijos prieinamumą žmonėms, kuriems kyla didesnė rizika užsikrėsti.

Tačiau skiepijimo rekomendacijos priklauso nuo konkrečios šalies tvarkos ir žmogaus aplinkybių. Lietuvoje informaciją apie galimybę pasiskiepyti galima rasti NVSC svetainėje arba gauti susisiekus su sveikatos priežiūros specialistais.

Naujausi Europos duomenys rodo, kad beždžionių raupai išlieka aktuali visuomenės sveikatos problema, nors atvejų skaičius atskirais mėnesiais svyruoja. Lietuvoje užregistruotų atvejų nedaug, tačiau svarbu žinoti ligos požymius, suprasti plitimo būdus ir laiku kreiptis pagalbos.

Aiški, tiksli ir nestigmatizuojanti informacija padeda apsaugoti visus. Žmonės neturėtų vengti medikų dėl baimės būti vertinami pagal seksualinę orientaciją ar tapatybę. Ankstyvas ligos atpažinimas, gydytojų konsultacijos ir skiepijimas pagal galiojančias rekomendacijas yra svarbios priemonės infekcijos plitimui mažinti.