Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad LGBTQ+ žmonės kai kuriose sveikatos sistemose rečiau naudojasi paslaugomis dėl baimės patirti neigiamą požiūrį ar diskriminaciją. Tai nėra teiginys, kad visi LGBTQ+ pacientai patiria blogą elgesį arba kad visi gydytojai diskriminuoja. Kalbama apie sisteminę riziką, kuri gali paveikti dalies pacientų sprendimus.

Pavyzdžiui, žmogus gali vengti pasakyti apie savo partnerį, seksualinę praktiką ar vartojamus vaistus. Gydytojui tuomet sunkiau įvertinti individualius sveikatos poreikius. Kitu atveju pacientas gali atidėti vizitą po ankstesnės nemalonios patirties.

Svarbu ir tai, kad seksualinė orientacija pati savaime nėra liga. Klinikinę reikšmę turi konkretūs simptomai, rizikos veiksniai, sveikatos istorija ir pacientui reikalinga pagalba.

Pasitikėjimas – gydymo dalis

2025 metų gegužės 16 dieną paskelbtoje PSO publikacijoje apie saugias erdves LGBTQ+ žmonėms atkreipiamas dėmesys į ŽIV ir kitų lytiškai plintančių infekcijų paslaugas. Baimė būti pasmerktam gali atidėti tyrimus ar gydymą.

Tai ypač svarbu kalbant apie prevenciją. Žmogui turi būti suteikta galimybė aptarti tyrimų poreikį, apsaugos priemones ir galimą gydymą nepatiriant moralinio vertinimo. Konfidencialumas čia nėra papildoma paslauga – tai būtina sveikatos priežiūros pasitikėjimo sąlyga.

"Pats esu tiesiogiai susidūręs su urulogu, kuriam pasakius, kad esu homoseksualus - jis nenorėjo prie manęs liestis ir atlikti patikrinimo procedūrą. Ji būtų visiškai natūrali bet kuriam kitam vyrui, bet dėl šiuo atveju, nors ir stengdamasis tai slėpti, konkretus specialistas nesugebėjo atlikti mokamos paslaugos", - sako GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas. 

Anot jo, tokios patirtys palieka randus visam gyvenimui ir žmonės vengdami panašių situacijų gerai pagalvoja ar būti atvirais su gydytojais.

PSO taip pat primena, kad diskriminacija gali apimti netinkamą kreipimąsi į translyčius pacientus, jų poreikių ignoravimą ar nepakankamą specialistų pasirengimą. Vien mandagus bendravimas visų problemų neišspręs, jeigu nėra aiškių procedūrų ir prieinamų paslaugų.

Ką rodo platesnis vaizdas?

2026 metų sausį PSO Europos regiono biuras paskelbė, kad maždaug kas šeštas regiono gyventojas gyvena su kokia nors psichikos sveikatos problema. Šis skaičius apima visus gyventojus, o ne tik LGBTQ+ bendruomenę.

Organizacija taip pat pabrėžė, kad stigma gali mažinti norą kreiptis pagalbos ir tęsti gydymą. LGBTQ+ žmonėms tokia kliūtis kartais susideda su baime būti diskriminuojamiems dėl tapatybės. Tai nereiškia, kad kiekvienas bendruomenės narys turi psichikos sveikatos sutrikimą.

Ko reikia pacientui?

Saugus kabinetas nebūtinai reikalauja ypatingų technologijų. Pradžia – pagarbus klausimas, tikslus informacijos rinkimas, konfidencialumas ir gydymas pagal medicininius poreikius.

Pacientui taip pat svarbu žinoti, kad jis gali prašyti paaiškinimo, kodėl tam tikri asmeniniai duomenys reikalingi gydymui. Jei paslauga nesuteikiama ar žmogus patiria diskriminaciją, verta užfiksuoti aplinkybes ir kreiptis į gydymo įstaigos administraciją arba kompetentingas institucijas.

Sveikatos priežiūros kokybė matuojama ne vien tyrimų skaičiumi. Ji priklauso ir nuo to, ar žmogus apskritai išdrįsta ateiti.