Apie LGBTQ+ žmonių gyvenimą ilgą laiką buvo rašoma fragmentiškai. Kai kuriose šalyse bendruomenės organizacijos veikė pogrindyje, dokumentai nebuvo saugomi oficialiuose archyvuose, o asmeninės istorijos liko šeimų stalčiuose. Net ten, kur šiandien teisinė padėtis geresnė, praeities įvykius ne visada lengva atkurti.

„Wikipedia“ nėra akademinis archyvas ir jos straipsniai negali pakeisti originalių dokumentų. Vis dėlto ji dažnai tampa pirmąja vieta, kur žmonės ieško informacijos. Jei straipsnio nėra arba jame trūksta patikimų šaltinių, dalis istorijos lieka mažiau matoma.

Monrealyje – ne vien redagavimas

Pasak lapkričio 1 dieną paskelbtos „LGBTQ Nation“ publikacijos, konferenciją organizavo „Wikimedia LGBT+“ ir „Wikimedia Canada“. Jos tema – žinios be sienų, queer istorija ir ateitis. Dalyviai aptarė ne tik turinio papildymą, bet ir saugumą, neutralumą bei atsakomybę už skelbiamą informaciją.

„Wikimedia LGBT+“ vadovas Bisi Alimi pabrėžė, kad kai kuriems žmonėms savo bendruomenės istorijos rašymas gali kelti „tikrą teisinę ir asmeninę riziką“. Tai ypač aktualu valstybėse, kuriose LGBTQ+ žmonės kriminalizuojami ar patiria politinį spaudimą.

Kodėl tai svarbu dirbtiniam intelektui?

„Wikimedia Foundation“ atstovė Bridgit Kurgat atkreipė dėmesį į dar vieną pasekmę. „Wikipedia“ tekstai yra vienas iš šaltinių, kuriais remiasi informacijos paieškos ir dirbtinio intelekto sistemos. Jei juose nėra queer istorijų, tokios spragos gali atsikartoti ir naujose technologijose.

„Kai queer istorijų ir patirčių trūksta „Wikipedia“ puslapiuose, šios spragos persikelia į iš jų besimokančias dirbtinio intelekto sistemas“, – teigė Bridgit Kurgat. Tai nėra tvirtinimas, kad kiekviena DI sistema tiesiogiai kopijuoja „Wikipedia“. Kalbama apie platesnę problemą: nepakankamai atstovaujami šaltiniai gali iškreipti skaitmeninį pasaulio vaizdą.

Kokybė išlieka svarbi

Geras enciklopedijos straipsnis neturėtų būti vien aktyvistinis pareiškimas. Jis turi remtis nepriklausomais, patikrinamais šaltiniais, aiškiai atskirti faktus nuo vertinimų ir saugoti gyvų žmonių privatumą. Tai ypač svarbu rašant apie asmenų seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę: jų negalima spėlioti iš gandų.

Konferencijos rengėjai svarsto kitą gyvą susitikimą 2028 metais. Kol kas svarbiausias darbas vyksta kasdien: ieškant šaltinių, taisant netikslumus ir išsaugant vardus, įvykius bei bendruomenių patirtis, kurios kitaip galėtų likti paraštėse.