Pozicija

Vakar daug dėmesio sulaukęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendimas visuomenei buvo pristatytas kaip įpareigojantis „pripažinti vienos lyties santuokas“, LGBT+ bendruomenė ir ją palaikantys aktyvistai suskubo džiaugtis, o oponentai – piktintis. Tačiau panašu, jog dauguma neteisingai suprato, ką tas sprendimas iš tiesų reiškia.

Šiandien Europos Sąjungos Teisingumo teismas paskelbė sprendimą ir nurodė, kad valstybės narė privalo pripažinti dviejų tos pačios lyties Sąjungos piliečių santuoką, sudarytą kitoje valstybėje narėje.

Poligamijos tema Lietuvoje vis dar kelia karštas diskusijas. Net didmiesčiuose, kur savaime suprantama yra mintis, kad žmogaus jausmai ir santykiai gali būti įvairūs, vos tik pokalbiui pasisukus apie gyvenimą su keliais partneriais, kažkas pasikeičia. Žmonės ima aktyviai aiškinti kaip turėtų gyventi kiti.

Europos Parlamente keli parlamentarai iš Lietuvos suvienijo jėgas palaikydami kraštutinės dešinės frakcijos „Suverenių tautų Europa“ siūlymus, kuriais Europos Sąjunga raginama nustoti dėti pastangas siekiant lyčių lygybės, uždaryti šia tema dirbančias agentūras bei panaikinti švietimą mokyklose šia tema.

Laura Dern duodama interviu atskleidė koks yra jos santykis su LGBTQ+ žmonėmis. Ji taip pat papasakojo apie vieną ypatingą laišką, kurį saugo iki šiol.

Vakar vakare skvere prie Teisingumo ministerijos įvyko Trans asmenų atminimo dienos minėjimas. Po jo, Ajus Jurgaitis iš Trans Autonomijos socialiniame tinkle facebook pasidalino jautria žinute.

GayLine.LT šiemet švenčia trisdešimties metų jubiliejų. Ta proga pakvietėme mūsų skaitytojus pasidalinti istorijomis kaip portalas pakeitė jų gyvenimus. Jau sulaukėme kelių laiškų ir pradedame jais dalintis. Štai vienas jų.

Aktorius Cheyenne'as Jacksonas dažnai socialiniame tinkle Instagram dalijasi įvairiomis savo patirtimis. Sėdėdamas persirengimo kambaryje Lyceum teatre, jis grimuojasi, renkasi kostiumus ir linksmai pasakoja apie įvairiausius nutikimus. Neseniai jis užsiminė apie „gėjišką balsą“.

LGBTQ+ žmonių interesus teismuose ginantis advokatas Aivaras Žilvinskas sako, kad Seme registruotas naujas partnerystės įstatymas yra geresnis nei prieš tai buvę, tačiau vis tiek laiko žmones antrarūšiais. Jis pastebi, kad heteroseksualios poros galės rinktis tiek santuoką, tiek partnerystę.

Šiandien minime Tarptautinę tolerancijos dieną. Tolerancija dažnai skamba kaip gražus žodis, tinkantis plakatui ar politinei kalbai, bet realybėje ji reiškia kur kas daugiau – saugumą, orumą ir kasdienę ramybę kiekvienam iš mūsų. Ypač bendruomenėms, kurios iki šiol susiduria su išankstiniais nusistatymais, nepagrįstomis baimėmis ar atvira diskriminacija.

Režisieriaus Romo Zabarausko filmas „Aktyvistas“ jau apkeliavo įvairių Lietuvos miestų kino teatrus. Kino juosta sulaukė milžiniško susidomėjimo, kėlė diskusijas. Pats režisierius GayLine.LT redakcijai teigia, kad po peržiūrų tiek jis, tiek aktoriai gavo padėkos žinutes ir tai suteikia prasmės jo veiklai. Filmas netrukus bus pristatytas ir tarptautinei publikai.

Viena aršiausių LGBTQ+ žmonių lygiateisiškumo kritikių, po ilgų politinių kelionių prisiglaudusi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijoje – Agnė Širinskienė, eilinį kartą pažėrė kritikos Teisingumo ministerijos specialistų rengtoms pataisoms. Šį kartą jai neva neįtiko partnerystės panašumas į santuoką.

Lietuvos gėjų lygos (LGL) teisininkė Monika Antanaitytė mano, kad Seimo narių grupės įregistruotos pataisos, reglamentuojančios partnerystę, yra „kokybiškas teisėkūros produktas“. Projektuose numatytos konkrečios teisinės apsaugos santuokos nesukūrusioms šeimoms, tačiau pasiūlymais vis tiek nesprendžiami įsivaikinimo, translyčių susituokusių asmenų statuso bei santuoką užsienyje sudariusių porų klausimai. Ekspertė pabrėžė, kad partnerystė – kompromisas, kurio kai kurios šalys atsisakė. „Būtent santuokos lygybės įteisinimas būtų toliaregiškas sprendimas“, – trečiadienį komentavo ji portalui jarmo.net.

Tolerantiško Jaunimo Asociacijos vadovas Artūras Rudomanskis ilgus metus kovoja, kad LGBTQ+ žmonės turėtų tokias pat teises kaip visi Lietuvos piliečiai. Jis pažymi, kad bėgant dešimtmečiams keitėsi siekių spektras - nuo teisės egzistuoti iki teisės kurti šeimą. Kita vertus, esama sričių, kurias pokyčiai palietė mažai – politika ir švietimo sistema.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė ne kartą viešai neigė Konstitucinę šeimos sampratą aiškindama, kad ji gali būti tik tarp skirtingų lyčių atstovų. Tai kartoja ir „valstiečių“ deleguota viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Šiuos pasisakymus įvertino ir socialdemokratas Laurynas Šedvydis.

Teisininkė, Lietuvos gėjų lygos projektų vadovė Monika Antanaitytė sako, kad Lietuva vis dar neturi plano kaip mažinti ir kovoti prieš LGBTQ+ žmonių diskriminaciją. Akivaizdūs nusikaltimai vis dar nesulaukia adekvačių teismų sprendimų, klausimų kelia ir policijos pareigūnų darbas.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, socialdemokratas Laurynas Šedvydis pabrėžia, kad nors partnerystės įteisinimo klausimas nuolatos siejamas tik su tos pačios lyties šeimomis, jos laukia ir heteroseksualios poros. Ypač tos, kurioms santuoka jau nėra reikalinga.

Oi ne. Tai straipsnis tikrai ne apie diskriminacijos kainą — apie ją žinome visi. Kalbame apie finansinę, blizgančią, į Instagram’ą supakuotą „būti gėjumi“ kainą. Tą, kurią šiuolaikinė mada ir paslaugų pardavėjai išmoko išradingai paversti „tapatybės mokesčiu“. Jei neturi to ar to - nesi tikras gėjus. Tokią žinią kasdien siunčia nuomonės formuotojai, paslėptos reklamos socialiniuose tinkluose. Būtent todėl GayLine.LT aiškinasi kiek kainuoja būti tikru gėjumi.

Tos pačios lyties šeimas teismuose atstovaujantis advokatas Aivaras Žilvinskas neturi daug vilčių, jog šis Seimas įteisintų partnerystę. Jis pabrėžia, kad ir šiuo metu mūsų šalis nevykdo teismų sprendimų ir netrukus dėl to gali sulaukti ieškinių ir reikalavimų atlyginti žalą.

Kova už LGBTQ+ žmonių lygiateisiškumą neprasidėjo vakar. Prieš daugiau nei trisdešimt metų įkurtos nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko sako, kad visuomenėje įvyko daugybę pokyčių, tačiau tam tikros baimės ir stereotipai išliko. Jie lemia ir dabartinę politinę situaciją šalyje – kai žmonės vis dar siekia teisės mūsų šalyje nevaržomai būti savimi.