Pozicija

Šiemet trisdešimtmetį minintis portalas Gayline.lt ir kitos LGBTQ+ organizacijos akivaizdžiai stokoja paramos. Kyla klausimas ar žmogaus teisių gynyba turi būti nemokama? Nors visuomenėje vis dažniau girdime kalbas apie toleranciją, realybėje parama žmogaus teisių judėjimams – itin maža. Ir ne tik finansinė, bet ir moralinė.

Vis dar dažnai girdime sakant, kad homoseksualumas esą yra „nuodėmė“. Ši nuostata kyla ne iš mokslo ar realybės pažinimo, o iš tam tikrų religinių interpretacijų, kurios ilgainiui buvo naudojamos visuomenės kontrolei ir baimei palaikyti.

Yra viena XXI a. diagnozė, kurios nieks oficialiai nediagnozuoja, bet dauguma ją turim. Ji vadinasi: niekas nebejaudina. Ne todėl, kad žmonės tapo neįdomūs. O todėl, kad mes tapom priklausomi nuo emocinio stimuliatoriaus. Geri žmonės? Meh. Sveiki ryšiai? booooring. Aiškūs ketinimai? Sorry, bet ar galim grįžti prie tų, kurie dingsta dviem savaitėm, tada parašo „kaip tu laikais?“ ir viską sugrąžina į startą?

„Labiausiai pikta dėl policijos veiksmų, o ne dėl langą išdaužusių žmonių, kurie gal yra suklaidinti ar tik tokiu būdu sugeba parodyti saviraišką“, - vertindama homofobinio išpuolio Vilniuje aplinkybes sako viena iš Queer festivalio „Kreivės“ organizatorių Viktorija Kolbešnikova.

"Lietuvos socialdemokratų partijai nusprendus Jūsų kandidatūrą siūlyti į šį svarbų postą viešai įvardijote, kad palaikysite ir sieksite lyčiai neutralaus partnerystės įstatymo priėmimo, tačiau formuojama Vyriausybės sudėtis kelia didelį nerimą.

Į teisingumo ministres siūloma Rita Tamašunienė, kuri po susitikimo su Prezidentu atvirai įvardijo neketinanti laikytis Konstitucinio Teismo nutarimo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, susijusių su tos pačios lyties šeimų teisių užtikrinimu", - rašoma tekste.

Diskusijos apie LGBTQ+ teises Lietuvoje dažnai sukasi apie tas pačias, nors ir labai svarbias, temas – partnerystę, santuoką, šeimos pripažinimą. Tačiau kyla klausimas: ar tokia siaura darbotvarkė nesusiaurina mūsų pačių matymo lauko ir nesusilpnina bendruomenės ryšio su kitomis socialinėmis kovomis?

Rugpjūčio 8-oji tapo istorine diena – teismas nurodė Lietuvos Respublikai registruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Tai – svarbus posūkis kelyje į lygiateisiškumą, tačiau kovos dar toli gražu nesibaigė. Kol mūsų šalyje vieni žmonės gali tuoktis civilinės metrikacijos skyriuose, o kiti – ne, apie tikrą lygybę kalbėti dar negalime.

Ilgus metus LGBTQ+ žmonių teises ginančios Tolerantiško Jaunimo Asociacijos pirmininkas prognozuoja, kad artimiausiu metu teismai turėtų priimti sprendimus ir kitose tos pačios lyties asmenų partnerystės bylose. Jis įvardino ir kiek tokių atvejų galėtų būti.

Į premjerės pareigas socialdemokratų siūloma Inga Ruginienė žada spartinti sprendimų paiešką partnerystės įteisinimo srityje. Ji teigia, kad ketina inicijuoti diskusijas Seime.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas paragino Ukrainą užtikrinti visapusišką teisinę apsaugą LGBTQ+ bendruomenei, įskaitant santuokų įteisinimą. Pasak jo, tai yra esminė sąlyga Ukrainos kelyje į narystę Europos Sąjungoje.

Viešoje erdvėje bučinys dažnai vertinamas kaip natūrali artumo, meilės ar net spontaniškos laimės išraiška. Tačiau kai bučiniu dalijasi du vyrai ar dvi moterys, reakcijos – net XXI amžiuje – vis dar neretai tampa nevienareikšmės. Kodėl tai, kas heteroseksualiai porai atrodo įprasta ir net romantiška, homoseksualiai porai gali virsti provokacija, tabu ar net paskatinti smurtą?

Lenkijoje vykusiame festivalyje „Tutaka“ lankęsis Europos Parlamento narys Petras Gražulis užsipuolė apie LGBTQ+ bendruomenę diskutavusius renginio dalyvius, praneša „Delfi“. Įžeidinėti pranešėjus politikas ėmė kalbėdamas rusiškai.

Kiekvienais metais, kai miestų gatvėse pasirodo vaivorykštės vėliavos, o LGBTQ+ žmonės drąsiai žengia eitynėse, vis dar atsiranda klausiančių: „Kam jūs taip demonstruojatės?“, „Kodėl negalite tiesiog gyventi tyliai?“ arba „Kodėl man reikia žinoti, su kuo jūs miegat?“.

Bažnyčios atstovai dažnai teigia turintys teisė išsakyti nuomonę pagrįstą jų įsitikinimais. Bet kur baigiasi nuomonė ir prasideda neapykanta? Ypač kai tai susiję su LGBTQ+ žmonių teisėmis.

LGBTQ+ žmonėms atvirai prisipažinti apie savo seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę iki šiol yra iššūkis. Tiesa, laikai keičiasi ir dabar tai padaryti yra gerokai lengviau nei praeityje. BBC kalbintas vyras žurnalistams atskleidė: „Aš atsiskleidžiau, kai man buvo 60-ies. Ir man buvo sunku tai padaryti šešiasdešimties. Aš buvau vedęs ir mylėjau savo žmoną“.

„Birželį buvo minimas „Pride“ mėnuo – vyko „Baltic Pride“ eitynės už lygybę, miestų languose padaugėjo vaivorykštės vėliavų, organizuota daugybė renginių, o juose – vėl atėjo metas kalbėti apie iš vietos nejudantį LGBTI+ teisių užtikrinimą“, – sako lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. Anot jos, „Pride“ mėnuo Lietuvoje kasmet lydimas dvejopo jausmo: viena vertus, tai bendruomeniškumo ir pasididžiavimo metas, kai kuriems – galbūt pirmas kartas, kai išdrįsta būti savimi, kita vertus – skaudus priminimas, kad metams bėgant LGBTI+ žmogaus teisių situacija beveik nesikeičia. Naujausia tarptautinė statistika rodo, kad Lietuva ir toliau lieka tarp mažiausiai LGBTI+ bendruomenės teises užtikrinančių Europos valstybių.

Leiboristų parlamentaras seras Chrisas Bryantas pasakė įsimintiną kalbą apie „Pride“ eitynių svarbą. Jis kolegoms parlamentarams paaiškino, kodėl LGBTQ+ eitynės vis dar reikalingos ir nepraranda savo reikšmės.

Trečiadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen video žinute kreipėsi į Vengrijos valdžią ir paragino leisti vykti LGBTQ+ eitynėms. Ji dar kartą išreiškė paramą visiems queer žmonėms.

Socialdemokratas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas užsimena, kad vargu ar dabartinis civilinės sąjungos įstatymas sulauktų pritarimo Seime. Jis teigia inicijuojantis parlamentarų apklausą bei duria pirštu į savo frakcijos narius, nes būtent nuo jų priklausys ar bus pažanga šioje srityje.

Budapešto meras pranešė, kad miestas organizuos „Budapešto Pride“ eitynes. Tokiu būdu įkalinimo bausmės grėstų politikams, o ne aktyvistams ir nevyriausybininkams, kurie iki šiol užsiėmė šio renginio organizavimu.