pride

Kiekvienas „Pride“ renginys yra svarbi pilietinė iniciatyva. Jam surengti reikia daug savanoriško darbo, drąsos, atsakomybės ir atkaklumo – ypač miestuose, kuriuose LGBTQ+ bendruomenės matomumas vis dar sulaukia pasipriešinimo. Todėl džiugu, kad tokios iniciatyvos vyksta ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Charkive LGBTQ+ bendruomenė ir jos palaikytojai šeštadienį surengė „KharkivPride“ eitynes. Tai buvo pirmosios pilnavertės eitynės šoame Ukrainos mieste nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios. Dėl saugumo dalis renginio buvo perkelta į metro, kuris karo metais tapo ne tik viešojo transporto sistema, bet ir viena svarbiausių miesto slėptuvių.

Šių metų LGBTQ+ eitynės Lietuvoje sulaukė ne tik visuomenės palaikymo ir dėmesio, bet ir pačios bendruomenės atstovų kritikos. Viešojoje erdvėje diskutuojama, ar „Pride“ renginiai išlaiko pagrindinį savo tikslą – atkreipti dėmesį į LGBTQ+ žmonių teises ir problemas – ir ar juose neatsiranda pernelyg daug kitų politinių bei geopolitinių temų. Kritikos sulaukė tiek Vilniuje organizuojamas „LT Pride“, tiek šiemet Kaune vykusios „Kaunas Pride“ eitynės.

LGBTQI+ organizacijos visoje Europoje ragina ne tik ginti teisę organizuoti „Pride“ eitynes, bet ir saugoti demokratines laisves, kuriomis jos grindžiamos. Rugpjūtį Amsterdame vykęs „WorldPride“ tapo proga išsiųsti Europos Komisijai aiškią žinią: teisė taikiai susirinkti, reikšti savo nuomonę ir būti savimi negali priklausyti nuo politinių nuotaikų ar pastangų skleisti baimę.

Vienu ryškiausių šių metų Amsterdame vykusio „WorldPride 2026“ kanalo parado akcentų tapo milžiniška instaliacija, kurioje pavaizduoti besibučiuojantys Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas. Įspūdingas meninis sprendimas akimirksniu išplito socialiniuose tinkluose ir sukėlė audringas diskusijas.

Londone savaitgalį įvyko didžiausios istorijoje „London Trans+ Pride“ eitynės. Organizatorių vertinimu, į sostinės gatves išėjo apie 150 tūkst. žmonių, kurie reikalavo didesnės translyčių asmenų apsaugos, kritikavo pastarųjų metų politinius sprendimus Jungtinėje Karalystėje ir siuntė aiškią žinią – trans bendruomenė neketina trauktis iš viešojo gyvenimo.

Jungtinėse Valstijose šių metų „Pride“ mėnuo daugelyje miestų praėjo šventiškai, tačiau saugumo tarnyboms teko dirbti sustiprintu režimu. Skirtingose šalies vietose teisėsauga užkirto kelią keliems galimiems išpuoliams prieš LGBTQ+ bendruomenės renginius, o Federalinis tyrimų biuras (FTB) sulaikė asmenis, įtariamus viešai grasinus masiniu smurtu.

Atlikėjas Ruslanas pristato naują kūrinį „Mirti glėbyje“, kuris, anot jo, gimė iš itin asmeniškų išgyvenimų. Daina atspindi atlikėjo nusivylimą po to, kai Lietuvos gėjų lyga kilus nepasitenkinimui socialinėje erdvėje atšaukė jo pasirodymą „Lithuanian Pride“ koncerte. Atlikėjas neslepia – šis sprendimas jam tapo vienu skaudžiausių pastarojo meto įvykių.

Praėjus vos keliems mėnesiams po istorinių politinių permainų Vengrijoje, Budapešto gatves vėl užliejo vaivorykštės spalvos. Šių metų „Budapest Pride“ tapo pirmosiomis eitynėmis po Viktoro Orbáno valdymo pabaigos ir simboliniu ženklu, kad šalis bando sugrįžti prie pagarbos žmogaus teisėms bei demokratinėms vertybėms.

Vokietijos miestas Diuseldorfas prieš keletą savaičių nusidažė vaivorykštės spalvomis. Tūkstančiai žmonių susirinko į kasmetinį Christopher Street Day (CSD) – vieną svarbiausių LGBTQ+ bendruomenės renginių Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje. Šių metų eitynių šūkis buvo „Wir bleiben bunt und laut“ („Likime spalvingi ir garsūs“), pabrėžiantis, kad kova už lygybę ir matomumą nesibaigia.

Portugalijos sostinės gatves šiemet vėl užliejo vaivorykštės spalvos. Į jau 27-ąsias Lisabonos LGBTQ+ „Pride“ eitynes susirinkę tūkstančiai žmonių siuntė aiškią žinią – nors Portugalija laikoma viena pažangiausių Europos valstybių LGBTQ+ teisių srityje, kova už lygybę ir saugumą dar nesibaigė.

2026 metų FIFA pasaulio futbolo čempionate įvyks išskirtinės rungtynės, kurios jau dabar sulaukia pasaulinio dėmesio. Birželio 26 dieną Sietle Irano ir Egipto rinktinės susitiks vadinamosiose „Pride Match“ rungtynėse – nors abi valstybės tam aktyviai priešinosi.

Birželiui prasidėjus daugelio įmonių logotipai socialiniuose tinkluose nusidažo vaivorykštės spalvomis. Pasirodo sveikinimai LGBTQ+ bendruomenei, skambūs pareiškimai apie įvairovę ir lygybę, o kai kurios bendrovės net tampa „Pride“ renginių rėmėjomis. Tačiau kiekvienais metais kartu su palaikymo žinutėmis sugrįžta ir tas pats klausimas: ar visa tai yra nuoširdi parama, ar tik dar viena rinkodaros kampanija?

Vaivorykštės vėliavos sulankstytos. Plakatai padėti į kampą. Socialinius tinklus pamažu užpildo naujos temos, o miestas grįžta į įprastą ritmą. Tačiau daugeliui LGBTQ+ žmonių „Pride“ pabaiga atneša ne tik gražius prisiminimus. Kai kuriuos netikėtai aplanko liūdesys, tuštumos jausmas ar net nerimas.

Praėjus vos dienai po Vilniuje vykusių LGBTQ+ bendruomenės eitynių „Už lygybę!“, paaiškėjo, kad į vieną iš incidentų teisėsauga žiūri itin rimtai. Vyrui, kuris renginio metu į dalyvių pusę metė dūmų užtaisą, pradėtas ikiteisminis tyrimas ir iškelta baudžiamoji byla.

Šeštadienį Vilniaus gatvėmis žygiavo tūkstančiai žmonių, tačiau „Vilnius Pride 2026“ pirmiausia buvo ne apie skaičius. Tai buvo istorijos, veidai ir gyvenimai. Tarp eisenos dalyvių buvo jaunuoliai, pirmą kartą išdrįsę viešai būti savimi, poros, kurios Lietuvoje vis dar laukia teisinio pripažinimo, tėvai, atėję palaikyti savo vaikų, ir senjorai, kurie prisimena laikus, kai apie LGBTQ+ žmones viešumoje beveik nebuvo kalbama. Kiekvienas jų į eitynes atsinešė savo patirtį, viltis ir priežastis, kodėl nusprendė būti matomi. GayLine.LT dalijasi užfiksuotais dalyvių portretais.

Vengrijos sostinėje Budapešte šiemet planuojamos LGBTQ+ eitynės, panašu, galės vykti be policijos draudimų. Kaip praneša tarptautinė žiniasklaida, šalies institucijos paskelbė neketinančios stabdyti renginio, nors pastaraisiais metais LGBTQ+ bendruomenės teisės Vengrijoje buvo nuosekliai ribojamos.

Šeštadienį Vilniaus gatves užliejo tūkstančiai žmonių, susirinkusių į eitynes „Už lygybę!“. Vaivorykštės spalvomis nusidažęs sostinės centras tapo ne tik švente, bet ir aiškiu politiniu pareiškimu – LGBTQ+ bendruomenė bei ją palaikantieji priminė, kad lygybės klausimas Lietuvoje vis dar nėra išspręstas. Kol vieni žygiavo, nedidelės grupės žmonių šalia katedros meldėsi ir šaukė "Lietuva".

Redpill, alfa vyrai, neapykanta moterims - kas iš tikrųjų slepiasi po manosphere fasadu ir ką daryti susidūrus?

Sostinės centre jau renkasi šimtai žmonių, nešini vaivorykštės vėliavomis, plakatais ir kupini geros nuotaikos. Netrukus prasidės Pride eisena, gatvėse girdėti muzika, pokalbiai ir bruzdesys. Tarp susirinkusiųjų – LGBTQ+ bendruomenės nariai, jų artimieji, šeimos su vaikais, studentai, senjorai ir svečiai iš užsienio. Nors kiekvieno jų istorija skirtinga, daugelis sako atėję dėl tos pačios priežasties – matomumo, lygybės ir solidarumo bei noro švęsti kartu.