lygiateisiškumas

Vienas iš 100 įtakingiausių JAV teisininkų LRT duotame interviu ragina Lietuvą neatstumti dalies savo gyventojų ir užtikrinti tos pačios lyties asmenų santuokas. Evanas Wolfsonas pabrėžia, kad net 39 šalys jau yra tai padariusios ir šis žingsnis nesugriovė visuomenių, tiesiog tam tikri žmonės gavo tokias pat teises, kurias turi kiti.

Briuselyje su savo mylimuoju susituokęs GayLine.LT redaktorius Kauno dienai sako, kad santuokos lygybė turėtų būti užtikrinta visiems Lietuvos žmonėms. Jis pabrėžia, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl partnerystės nekuria lygiateisiškumo ir jį tik dar kartą įtvirtina.

Šiandien Estija plačiai pripažįstama kaip pažangiausia Baltijos valstybė LGBTQ+ lygybės srityje – joje įtvirtinta santuokos lygybė ir visapusiška tos pačios lyties šeimų apsauga. Estijos socialdemokratų partijos tarptautinis sekretorius ir „Rainbow Rose Estonia“ pirmininkas Eduard Odinet sako, kad iškovoti lygiateisiškumą nebuvo taip paprasta, kaip daugelis galvoja.

Tolerantiško Jaunimo Asociacijos vadovas Artūras Rudomanskis ilgus metus kovoja, kad LGBTQ+ žmonės turėtų tokias pat teises kaip visi Lietuvos piliečiai. Jis pažymi, kad bėgant dešimtmečiams keitėsi siekių spektras - nuo teisės egzistuoti iki teisės kurti šeimą. Kita vertus, esama sričių, kurias pokyčiai palietė mažai – politika ir švietimo sistema.

Kova už LGBTQ+ žmonių lygiateisiškumą neprasidėjo vakar. Prieš daugiau nei trisdešimt metų įkurtos nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko sako, kad visuomenėje įvyko daugybę pokyčių, tačiau tam tikros baimės ir stereotipai išliko. Jie lemia ir dabartinę politinę situaciją šalyje – kai žmonės vis dar siekia teisės mūsų šalyje nevaržomai būti savimi.

„Žvelgiant į Lietuvą iš šalies, gerokai stebina tai, jog tai viena iš nedaugelio ES valstybių narių, kurioje vis dar nėra jokio teisinio partnerystės pripažinimo. Konstitucinio Teismo sprendimas yra stiprus signalas, kad reikia imtis veiksmų“, - pabrėžė „ILGA-Europe“ politikos direktorė Katrin Hugendubel.

Europos Komisija pristatė atnaujintą LGBTIQ+ lygybės strategiją 2026–2030 metams, kuria siekiama, kad visoje Europos Sąjungoje kiekvienas žmogus galėtų gyventi laisvai – be baimės dėl diskriminacijos ar smurto dėl savo tapatybės. Tai tęstinis dokumentas, kuris atnaujina pirmąją ES LGBTIQ+ strategiją, priimtą 2020 m., ir numato konkrečius veiksmus tikslams pasiekti.

Antradienį dar viena pora galėjo švęsti. Vilniaus miesto apylinkės teismas Eltai patvirtino, kad buvo pripažinta antros poros partnerystė. Tos pačios lyties šeimai sprendimo reikėjo laukti vos kelis mėnesius.

Rugpjūčio 8-oji tapo istorine diena – teismas nurodė Lietuvos Respublikai registruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Tai – svarbus posūkis kelyje į lygiateisiškumą, tačiau kovos dar toli gražu nesibaigė. Kol mūsų šalyje vieni žmonės gali tuoktis civilinės metrikacijos skyriuose, o kiti – ne, apie tikrą lygybę kalbėti dar negalime.

Lietuvoje katalikų bažnyčiai sąmoningai ir kryptingai juodina LGBTQ+ žmones. Tačiau ne visos bažnyčios elgiasi taip. Nors daugelis tradicinių religinių institucijų laikosi konservatyvių nuostatų dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, kai kurios bažnyčios atvirai pripažįsta ir palaiko LGBTQ+ bendruomenę bei jų santykius. GayLine.LT nusprendė apžvelgti įvairias krikščioniškas konfesijas ir kitas religines bendruomenes, kurios keičia požiūrį į LGBTQ+.

Ilgus metus LGBTQ+ žmonių teises ginančios Tolerantiško Jaunimo Asociacijos pirmininkas prognozuoja, kad artimiausiu metu teismai turėtų priimti sprendimus ir kitose tos pačios lyties asmenų partnerystės bylose. Jis įvardino ir kiek tokių atvejų galėtų būti.

Liepos 24-ąją Klaipėdoje gyvenanti Diana ir Laura atšventė savo vestuves. Humanistinėje vestuvių ceremonijoje dalyvavo merginų artimieji ir draugai. Merginos susipažino pažinčių svetainėje ir netrukus suprato, kad yra skirtos viena kitai.

Praėjus 20 metų po to, kai Masačiusetse susituokė pirmosios tos pačios lyties poros, atliktas tyrimas atskleidė tikrąjį tokių santuokų poveikį. Jis pastebimas ne tik LGBTQ+ bendruomenei. Vienas iš netikėtų atradimų – padidėjęs noras tuoktis ir heteroseksualiems žmonėms.

Kiekvienais metais, kai miestų gatvėse pasirodo vaivorykštės vėliavos, o LGBTQ+ žmonės drąsiai žengia eitynėse, vis dar atsiranda klausiančių: „Kam jūs taip demonstruojatės?“, „Kodėl negalite tiesiog gyventi tyliai?“ arba „Kodėl man reikia žinoti, su kuo jūs miegat?“.

Šiandien kviečiu žengti kartu – kartu su tais, kurie kiekvieną dieną kovoja už teisę būti savimi, už tuos, kurie negali būti kartu, yra kaustomi baimės ir nepasitikėjimo. „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje – tai ne tik spalvų kupinas renginys. Tai – drąsus pareiškimas, kad mūsų visuomenė yra pasirengusi pokyčiams, kuriuos stabdo bažnyčia ar padorumo pritrūkę politikai.

Pasaulyje vykstančios politinės ir klimato krizės turi katastrofiškas pasekmes moterims. Tai dar labiau sustiprina jau esamą moterų pažeidžiamumą, smurto prieš moteris ir mergaites, seksualinio išnaudojimo mastą. Akivaizdžiai matome, kaip nelygybė virsta tragedijomis – tiek bendromis, tiek asmeninėmis! Vis dėlto drąsina tai, kad vis daugiau moterų garsiai prabyla apie savo patirtis. Turime palaikyti vienos kitas, atkreipti dėmesį į patiriamą skriaudą ir pasidžiaugti mūsų drąsa.

Vakar prie Seimo vykusio protesto „Už laisvę mylėti“ metu kalbą sakęs režisierius Romas Zabarauskas pabrėžė, kad Lietuvos valstybė iki šiol neapsaugo savo piliečių net didėjančios grėsmės akivaizdoje. Jei tektų Lietuvą ginti ir vienas iš tos pačios lyties šeimos narių žūtų – kitas narys neturėtų jokių teisių ir būtų paliktas vienas.

Milijonus žiūrovų ir klausytojų sutraukianti BBC laida „Pasaulio klausimai“ neseniai lankėsi Lietuvoje. Čia galimybę užduoti klausimus ir išsakyti savo nuomonę turėjo ir į laidos filmavimą atvykę lietuviai. Diskusijų metu kalbėta ir apie LGBTQ+ žmonių patiriamą diskriminaciją šalyje, o Susisiekimo ministras pripažino, kad nemato galimybės įteisinti partnerystės šiame Seime.

Madison Hubbell ir Gabriella Papadakis pasitraukė iš profesionalaus sporto, tačiau nežada sustoti siekdamos pokyčių dailiojo čiuožimo srityje. Olimpinės čempionės stengiasi sugriauti lyčių stereotipus ir atverti kelią į varžybas sportininkams, kurie iki šiol likdavo užribyje.

Šiandien, Tarptautinė žmogaus teisių dieną, Belgijoje susituokusius Martyną ir Marių pasiekė žinia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsisako į šalies registrus įregistruoti jų sąjungą. M. Norbutas teigia – kad ši situacija aiškiai parodo kokioje prastoje situacijoje yra žmogaus teisių padėtis Lietuvoje.