Konstitucinis Teismas

Prieš tariamą ir neegzistuojančią LGBTQ+ propagandą kovoja ne tik Vladimiras Putinas, bet ir kandidatas į Lietuvos prezidentus Ignas Vėgėlė. Jis pareiškė, kad ji pažeidžia „vaikų sąmonę“.

G. Nausėdai, A. Mazuroniui, I. Vėgėlei ir E. Vaitkui Lietuvos Konstitucija nė motais. Tai rodo LRT paskelbti kandidatų atsakymai į klausimus kas jiems yra šeima.

Šiandien Konstitucinis Teismas pripažino, kad Stambulo Konvencija neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Jis taip pat paneigė kai kurių politikų skleidžiamus melus.

Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad turi nemažai temų, kuriomis norėtų pakalbėti su Gitanu Nausėda. Socialiniame tinkle Facebook jis taip pat davė pažadą surinkti LGBTQ+ bendruomenės klausimus ir perduoti juos tiesiogiai kandidatui į prezidentus, kai jie susitiks prie kavos puodelio pasikalbėti.

Nepavykus informacijos apie LGBTQ+ žmones ribojimo pašalinti iš įstatymo Seime, Vyriausybė nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Prašoma įvertinti ar tokia nuostata neprieštarauja Konstitucijai.

Bylinėjimasis dėl reikalavimų pripažinti tos pačios lyties asmenų šeimą ir įregistruoti jų santuoką Lietuvoje tęsiasi. Apeliacinės instancijos teismui atmetus pareiškėjų prašymą, skundas teikiamas kasacine tvarka. Skunde nurodoma, kad buvę teismai nesiteikė remtis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais panašiose bylose, nesikreipė į Konstitucinį teismą išaiškinimo, nedrįso užpildyti teisinių spragų bei paneigė žmonių teisę į šeimą, santuoką bei nediskriminavimą pagal lytį ir lytinę orientaciją.

Seimas prieš kurį laiką nepritarė Teisingumo ministerijos inicijuotai pataisai išbraukti iš nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo nuostatą, kuria ribojamas informacijos prieinamumas apie LGBTQ+ asmenis. Tačiau ministerija rankų nenuleidžia ir paruošė kreipimosi į Konstitucinį Teismą projektą šiuo klausimu.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas kritikuoja Lietuvos teisėjus, kurie priimdami sprendimus bylose atsisako vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais. Jo teigimu, tik laiko klausimas, kada Lietuva bus pripažinta nesugebėjusi garantuojanti pagarbos privataus ir šeimos gyvenimui LGBTQ+ porų atžvilgiu.

Politikai sako palaikantys laisvės, vakarietiškumo ir demokratijos vertybes, tačiau balsuodami elgiasi priešingai. Paskutinis atvejis, perpildęs kantrybės taurę – balsavimas dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio. Lietuvos žmogaus teisių centras renka parašus, kuriais norima paraginti Seimo narius kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šio klausimo.

55 Seimo nariams balsavus už, 26 - prieš ir 12 susilaikius, Seimas nusprendė pradėti apkaltos procesą Petrui Gražuliui ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.