Kazlų meras pasiskelbė esantis geresnis Konstitucijos ekspertas nei teisėjai
„Taip, laikau. Pagal tas pavardes, kurios dabar yra KT, turiu pagrindą save tokiu laikyti“, - į užduotą klausimą ar save laiko geresniu Konstitucijos žinovu, nei Konstitucinio Teismo teisėjai atsakė Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška. Diskusija socialiniame tinkle kilo po to, kai meras pareiškė, kad Konstitucinis Teismas aiškina tai, kas neparašyta Konstitucijoje dėl partnerystės.
„Konstitucinis teismas taip pat turi "plečiamojo" Konstitucijos aiškinimo ribas. Jis negali Konstitucijoje rasti to, ko joje negalėjo būti. Primenu, kad LR Konstitucija rengta 1990-1991 m. Tuo metu jos rengėjai net nevertino tokios aktualijos, nes jos tiesiog nebuvo“, - aiškino meras. – „ Jeigu Konstitucijoje tuo metu nebuvo ir negalėjo būti svarstomi vienos lyties asmenų partnerystės klausimai, Konstitucinis teismas negalėjo interpretuoti jos turinio pagal 2025 m. gyvenimą. Konstitucinis teismas turėjo pasisakyti, jog tai naujas (t.y. Konstitucijos rengimo metu negaliojęs) teisinis santykis, dėl kurio referendumu turi spręsti Tauta“.
Mantas Varaška aiškino, kad teisme nėra kompetentingų teisėjų. „Teisėjai, skirti pagal politines pažiūras ar iš kitų teisės šakų negali suvokti visos Konstitucijos plotmės. Jie negali pateisinti Konstitucinio teismo vardo ir konstitucinio teisėjo mantijos“, - tikino meras prisiminęs, kad yra konstitucinės teisės mokslų daktaras.
GayLine.LT redakcija nežada veltis į konkretaus politiko galimas narcisizmo apraiškas, paliekant šį klausimą medikams spręsti. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucijos aiškinimas nepriklauso nuo jos parašymo laiko. Svarbiausias šalies teisinis dokumentas įtvirtina pamatines šalies vertybės, todėl įvairūs nauji gyvenimo aspektai gali būti aiškinami remiantis jau esančiais principais.
Laikui bėgant demokratiją įtvirtinančiose šalyse Konstitucinės normos žmogaus teisių klausimais dažnai plečiamos – suteikiant žmonėms vis daugiau laisvių. Tiesa, tai daroma ne sukuriant tam tikras nuostatas, o remiantis jau esamomis, pateikiant analogijas.
Nors referendumai yra puiki priemonė atsiklausit Tautos ar priimti Konstitucijos pakeitimus, žmogaus teisių klausimais tai nėra rekomenduojama daryti. Kodėl? Nes žmogaus teisės yra demokratijos pagrindas. Jei žmonių klausiama ar turime užtikrinti, kad visi šalies piliečiai būtų lygūs – tai reiškia, kad demokratija neveikia.
Ar galite įsivaizduoti, kad būtų referendumu klausiama „ar moterys turi teisę dirbti?“, „ar žmogus gali tikėti viena ar kita religija?“ ir pan. Tokio referendumo organizavimas indikuotų, kad visuomenė nesupranta elementarių fundamentalių principų, kuriais remiantis yra sukurta jų pačių valstybė.
- Prisijunkite arba užsiregistruokite jei norite komentuoti
