Latvija

Didžiosios Britanijos sporto bendruomenėje – dviguba naujiena. Olimpinės rinktinės narys, baidarininkas Klass Francisks Rozentāls viešai pranešė pasitraukiantis iš nacionalinės rinktinės bei pradėsiantis varžytis už Latviją. Dar daugiau - jis pradėjęs kurti turinį suaugusiesiems skirtoje platformoje. Šis sprendimas sukėlė diskusijas tiek sporto pasaulyje, tiek LGBTQ+ bendruomenėje.

Kristīne Garina – Latvijos organizacijos „Mozaīka“ vadovė be užuolankų sako, kad konkrečių žmonių veiksmai ir teismų sprendimai privertė Latvijos parlamentą pagaliau imtis veiksmų įteisinant partnerystę. Ilgus metus buvo tikimasi politikų sąmoningumo – bet jo nesulaukus poros kreipėsi į teismus.

Latvijos parlamento vicepirmininkė Antoņina Ņenaševa teigia, kad jos šalis nors ir yra konservatyvi, galiausiai priėmė partnerystės įstatymą. Pasak jos, politikai bijodami palaikyti partnerystę dažnai pervertina galimą riziką – o realybėje žmonių gyvenimai pasikeičia, o politinis pasaulis nenugriūva. Priešingai – išsprendus klausimą jis dingsta iš politinių diskusijų lauko.

Pastaraisiais metais Lietuva, Latvija ir Estija pasirinko skirtingus, tačiau tarpusavyje susijusius kelius siekiant tos pačios lyties porų ir šeimų teisinio pripažinimo. Teisiniai procesai, politinė advokacija, partijų susitarimai ir nuoseklūs pilietinės visuomenės veiksmai tapo esminiais pokyčių varikliais, tačiau nuvedė prie skirtingų rezultatų. Estijoje tos pačios lyties asmenų šeimos gali sudaryti santuokas, Latvijoje – partnerystę, Lietuvoje kol kas – partnerystės registravimo siekti teismo keliu.

Latvijos prezidentas grąžino parlamentui antram svarstymui sprendimą, kuriuo ketinta pasitraukti iš kovos su smurtu prieš moteris reglamentuojančios Stambulo konvencijos. Prezidentas pabrėžia, kad jai pradėjus veikti per dvejus metus pasiekti akivaizdūs rezultatai šioje srityje.

Per metus nuo partnerystės įteisinimo Latvijoje buvo užregistruotos 235 tos pačios lyties asmenų partnerystės, pranešė Latvijos notarų taryba.

Kasmetinės LGBTQ+ žmonių žmogaus teisių padėties Europoje ir Centrinėje Azijoje apžvalgos rengėjai perspėja, kad šiuo metu kyla grėsmė prarasti tai, dėl ko ilgus metus buvo kovota. „ILGA-Europe“ pabrėžia, kad politikai kursto diskriminacines nuotaikas, siekiama priimti įstatymus, kurie ribotų žodžio laisvę. Sudarytame reitinge tradiciškai ne kaip pasirodė ir Lietuva.

Šiais metais daugelis šalių ėmėsi veiksmų siekdamos gerinti LGBTQ+ žmonių teises. Vienas didžiausių LGBTQ+ naujienų portalų pasaulyje paskelbė pažangiųjų sąrašą. Jame ir Lietuvos kaimynės.

Maksims Ringo ir Janis Locs tapo pirmąją tos pačios lyties pora, kuri sudarė sąjungą pas notarą iš kart po vidurnakčio kai įsigalioja tokias partnerystes leidžiantys įstatymai.

Šių metų „Pride“ renginių šūkis buvo „Leisk sau žydėti“. Policijos skaičiavimais, į gatves išėjo apie 7 tūkst. žmonių – maždaug tiek pat, kiek pernai, kai buvo pasiektas eitynių rekordas. Renginyje dalyvavo 46 skirtingos organizacijos – įmonės, partijos, nevyriausybinės organizacijos, ambasados.

Latvijos prezidentas Edgars Rinkēvičs penktadienį paskelbė Notariato įstatymo pataisas, numatančias partnerystės institutą. Tai padaryta nelikus kliūčių, kurias dirbtinai bandė sukurti opozicija.

Viena populiariausių suaugusiesiems skirto turinio svetainių paskelbė 2023 metų lankytojų statistiką. Ji rodo kuo labiausiai domisi skirtingų šalių gyventojai, bei atskleidžia kitus pikantiškus faktus.

Seniausio Lietuvoje LGBTQ+ naujienų portalo redakcija apžvelgia 2023 metus. O jų metu įvyko tikrai nemažai – žlugo viltys priimti civilinę partnerystę Lietuvoje, vykdyti išpuoliai prieš trans bendruomenę, iš Seimo pašalintas P. Gražulis, pokyčių, nors ir minimalių, suteikė ir katalikų bažnyčia.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas teigia, kad Latvijai nusprendus įteisinti partnerystę Lietuva lieka viena iš Baltijos šalių, kuri nėra užtikrinusi lygiateisiškumo visiems savo piliečiams. Jis tikisi, jog kaimynų sprendimas gali paskatinti kai kuriuos parlamentarus pritarti civilinės sąjungos įteisinimui Lietuvoje.

Latvijos parlamentui patvirtinus galimybę sudaryti partnerystę, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžia – Lietuva ir vėl liko paskutinė Baltijos šalių kontekste. Ji teigia, kad žmonėms reikia šio sprendimo ir Lietuvoje.

Jau ne pirmą kartą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis rodo, kad žmonių lygiateisiškumo siekiai jam yra nepriimtini. Ypač kai kalbame apie LGBTQ+ bendruomenę. Po Latvijoje įvykusio balsavimo dėl partnerystės įteisinimo jis pareiškė, kad tokių įstatymų Lietuvoje priimti negalima.

Homoseksualumo neslepiantis Latvijos prezidentas Edgars Rinkēvičš patvirtino, kad gavo 34 parlamento narių prašymą stabdyti vieną iš aštuonių įstatymų, kuriais įtvirtinama partnerystė. GayLine.LT redakcija jau rašė, kad prezidentas neturi kito pasirinkimo kaip tik stabdyti šio teisės akto įsigaliojimą, nes tokią tvarką numato šalies įstatymai.

Per galutinį svarstymą Latvijos parlamentas priėmė aštuonių įstatymų paketą, kuriuo įteisina partnerystės institutą. Tikimasi, kad įstatymų pataisos įsigalios 2024 m. liepos 1 d., tačiau opozicija jau paprašė prezidento nepasirašyti pataisos, kuri reikalauja registruoti partnerystę pas notarą. Jie nori pradėti rinkti parašus referendumui inicijuoti.

Šiandien pavakarę patvirtinta nauja Latvijos vyriausybė. Valdančiąją daugumą sudarys centro dešinių pažiūrų Naujosios vienybės partija bei Žaliųjų ir ūkininkų sąjunga. Prie jų prisijungė ir žaliuosius atstovaujantys Progresyvieji. Būtent pastaroji partija kėlė reikalavimą, kad koalicija įsipareigotų įtvirtinti partnerystės institutą šalyje.

Liepos 15 d. „Positivus festivalio“ metu scenoje pasirodys į TOP klausomiausių atlikėjų dešimtuką patenkantis Sam Smith.