Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Šalies gyventojų nepakantumas diskriminacijai didėja, rodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos metinės veiklos rezultatai. Pernai kontrolierė Birutė Sabatauskaitė gavo beveik 40 proc. daugiau skundų nei 2024-aisiais, o per pastaruosius ketverius metus skundų skaičius šoktelėjo dvigubai. Kreipėsi ir keli žmonės dėl diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos.

38 proc. vyrų ir 33 proc. moterų Lietuvoje vis dar mano, kad jei moteris nepateikė oficialaus skundo dėl priekabiavimo – situacija nebuvo pakankamai rimta. Tai atskleidžia 2025 m. liepą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Neseniai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paskelbė, kad Teisingumo ministerijos viceministro sveikinimas moterims buvo įvertintas kaip priekabiavimas dėl lyties. Tarnyba nuolat gauna gyventojų skundų dėl politikų ar kitų viešų asmenų pasisakymų, kurie gali žeisti ar diskriminuoti. Visgi daugelis tokių skundų persiunčiami kitoms institucijoms. Tad kada vieši pasisakymai tampa teisiniu lygių galimybių klausimu? Apie tai kalbamės su Tarnybos teisininke Renata Vanagėliene.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba vėl sulaukia kreipimųsi dėl skirtingų įkainių vyrams ir moterims naktinio pasilinksminimo vietose. Primenama – įėjimo į klubus kainos visiems turi būti vienodos. Į Tarnybą besikreipiantys žmonės dalijasi, kad atvykus į naktinį klubą, vyrų prašoma susimokėti 15 eurų, o moterų – 5. Kitur merginos atvirai kviečiamos apsilankyti nemokamai.

Dėl nepritaikymo žmonėms su judėjimo negalia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba įspėjo dar tris Vilniaus restoranus. Diskriminacija nustatyta įstaigose „Da Antonio“, „Ertlio namas“ ir „Arrivee“.

Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi keli kino teatro „Forum Cinemas Vingis“ klientai, pasiskundę, jų nuomone, diskriminacine bilietų įsigijimo tvarka. Pagal ją, pensinio amžiaus žmonės bei asmenys su negalia bilietus su nuolaida galėjo įsigyti tik atvykę į kasą. Tarnybai pradėjus tyrimą, kino teatras nusprendė du dešimtmečius galiojusias taisykles pakeisti.

Kviečiame Jus gegužės 19 d. (pirmadienį) 10 val. dalyvauti apskrito stalo diskusijoje „Ar saugu LGBTQ+ žmonėms Lietuvoje? Įžvalgos ir perspektyvos“. Renginys skirtas paminėti Tarptautinę kovos su homofobija, bifobija ir transfobija dieną. Renginys vyks Seimo I rūmų Konstitucijos salėje. Norinčius dalyvauti konferencijoje kviečiame iki gegužės 14 d. registruotis.

Lygių galimybių įstatymas numato 14 diskriminacijos pagrindų, tačiau lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė sako, kad translyčių žmonių apsaugai užtikrinti to nepakanka.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktas tyrimas rodo, kad trans žmonės Lietuvoje nuolatos susiduria su valstybinių įstaigų diskriminacija, tai pasireiškia ir dalyvaujant konkursuose dėl darbo. Jiems tenka aiškintis, kodėl jų lytis dokumentuose neatitinka asmens išvaizdos.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos rekomendacijos, kviečiančios užtikrinti translyčių vaikų mokykloje apsaugą nuo patyčių ir smurto, sukėlė Šakių tarybos nario Ričardo Lekavičiaus pasipiktinimą. Viešai transliuotame posėdyje jis aiškino, kad trans žmonės bando apsimesti žvėreliais, siūlė į mokyklų klases atnešti šieno. Vietos politinės jaunimo organizacijos ketina teikti skundą Etikos komisijai dėl tokio politiko elgesio.

Gavusi vieno šalies universiteto užklausą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba patarė kaip elgtis, kai studentų bendrabutyje apgyvendinamas trans žmogus. Tarnybos ekspertės nurodė, kad visų pirma derėtų paklausti paties asmens, kuriai lyčiai jis ar ji save priskiria bei pagal tai atlikti sprendimus.

Tik 25 proc. tėvų Lietuvoje palaikytų savo vaiką, jei jis prisipažintų esantis transtylis, rodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakyta „Spinter tyrimai“ apklausa. Tiesa, tai šiek tiek geresnis rezultatas nei 2018 metais, kai analogišką atsakymą pateikė 20 proc. tėvų. Tokiais tempais judant, bent aštuoniasdešimt procentų tėvų savo trans vaikus galėtų palaikyti už 66 metų – 2090-aisiais.

Europos pagrindinių teisių agentūros (FRA) duomenimis, Lietuvoje per vienerius metus nors vienoje iš gyvenimo sričių – universitete, sveikatos priežiūros įstaigoje, kavinėje ar bare ir pan. – diskriminuojami jautėsi net 65 % translyčių asmenų. Šiuos duomenis patvirtina ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos rengiamos apžvalgos* metu vykę pokalbiai su translyčiais žmonėmis. Pasakojimai atskleidžia, jog diskriminacinės patirtys dėl lytinės tapatybės ar lyties raiškos išgyvenamos dažnai.

Lygių galimybių tarnyba baigė tirti Sauliaus Leonavičiaus skundą dėl galimos diskriminacijos dėl įsitikinimų ir pažiūrų bei nusprendė įspėti Stasio Eidrigevičiaus menų centrą. Apie tai socialiniame tinkle Facebook paskelbė pats Saulius.

GayLine.LT jau rašė, kad dalis politikų kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dėl neva T. V. Raskevičiaus nepagarbos religingam Petrui Gražuliui. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsakė, kad Seimo narių tarpusavio santykių netiria.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vadovė Audronė Daukšaitė-Timpė LRT sakė, kad praėjusiais metais tarnyba gavo daugiau nei 200 skundų ir beveik 1500 paklausimų. Aktyviausiai pranešta apie diskriminaciją dėl lyties.

Statistiniai duomenys rodo, kad į valdžios institucijas lietuviai vis dar labiau renka vyrus, o ne moteris. Į savivaldybių tarybas vyrai ir moterys kandidatavo apylygiai – iš viso 53 proc. vyrų ir 47 proc. moterų. Tačiau į tarybas išrinkta 67 proc. vyrų ir 33 proc. moterų.

Vakar minint tarptautinę trans žmonių matomumo dieną jautria žinute pasidalino Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. Ji konstatavo, kad Lietuva negina trans žmonių, bet kartu davė pažadą stengtis padėtį keisti.

Parduotuvė „Elektronikos taškas“ moters kūno dalis vaizdo įraše naudojo skatinti pardavimus. Moters kūno sudaiktinimas pažeidžia žmogaus vientisumo principą, žemina asmens orumą ir yra laikytinas diskriminacija. Tai konstatavo Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Prastą padėtį moterų ir vyrų lygybės srityje konstatavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kuri pirmą kartą paskelbė Lietuvos lyčių lygybės žemėlapį. Atliktas vertinimas rodo, kad 50-tyje iš 60-ties savivaldybių vyrų ir moterų padėties skirtumai viršija 20 proc., o atskirose srityse – net 50 procentų.