„Tai ten aš turėjau pasakyti, kad keičiau lytį, viską nupasakot tiem žmonėm“, – tyrėjams sakė Inga, pasakojusi su kuo jai teko susidurti Užimtumo tarnyboje, kai vizito metu paaiškėjo, kad sistemoje vis dar rodomas jos gimimo metu priskirtas vardas, įvardžiai ir asmens kodas. Moteris jau buvo pasikeitusi dokumentus.

Tyrimas atskleidė, kad įdarbinti translyčius asmenis yra atsisakoma tiesiogiai neįvardinant jų lytinės tapatybės kaip priežasties. Vietoje to, darbdaviai dažnai pateikia daug abstraktesnes priežastis. Pavyzdžiui, sakoma, kad kandidatas (-ė) nepritaps prie organizacijos „kultūros“ ar „vertybių“, kartais argumentuojama neva „netinkama“ ar „nepageidaujama“ išvaizda arba kompetencijos trūkumu, net kai kandidatuojama į darbo vietą, kuriai reikalingą kompetenciją asmuo turi.

Kartais neįdarbinimo priežastis išdėstoma ir be užuolankų. Patricia pasakojo: „Aplikuojant į darbus, man kelios kompanijos darbo pokalbio metu pasakė, kad jos nenori samdyti tokių žmonių kaip aš.“

Asmenys, kurie atsiskleidė (arba pradėjo tranziciją) jau turėdami darbą, neslėpė, kad šį procesą neretai lydėjo neigiamos pasekmės, svyruojančios nuo kolektyve jaučiamos įtampos iki įvairių psichologinio smurto apraiškų. Kaip ir darbo pokalbių metu, jas ne visada galima užčiuopti, tačiau kilęs priešiškumas yra juntamas.

„Ten niekas man nieko į veidą nesakydavo, nes vis dėlto tai yra verslo aplinka. Ir jie žino, kad negali taip daryti. Blogiausia, kad mano grupės vadovas tai darė. Kaip čia pasakyt, bendraujant su žmogumi tu jauti kažkur fone, kad tavęs nekenčia. Tai labai mane pakirto iš tikrųjų“, – sakė Viktorija.

Kreipimasis senu vardu ir įvardžiais tyrime buvo identifikuotas kaip dažnai pasikartojantis ir lengviau identifikuojamas priekabiavimo būdas, darbo aplinkoje pasitelkiamas siekiant tyčia pažeminti ar pajuokti translytį žmogų. Tokio elgesio tyrimo dalyvės ir dalyviai sulaukė tiek iš bendradarbių, tiek iš norinčių gauti paslaugas.

Tyrime pastebima, kad translyčiai žmonės, siekdami išvengti orumą žeminančių ir nesaugių situacijų, dažnai renkasi pozicijas, kuriose gali riboti tiesioginį kontaktą su žmonėmis, pavyzdžiui, IT sektoriuje. Tai gerokai susiaurina karjeros galimybių ratą. Tuo tarpu įstaigos ir organizacijos, neužtikrinančios saugios bei įtraukios darbo aplinkos translyčiams asmenims, ne tik pažeidžia įstatymus, bet ir praranda galimybę praturtinti savo kolektyvus skirtingomis perspektyvomis.

Tiesa, tyrimo metu fiksuotos ir teigiamos patirtys. Dovydas dalijosi tokiu patyrimu su Užimtumo tarnybos specialiste po to, kai registracijos formą užpildė naudodamas paso duomenis: „Kai jau ėjau pas konsultantę, jinai iš išvaizdos mato, kad aš vyriškai atrodau, ir iškart paklausė, kokiu vardu noriu, kad kreiptųsi. Santykiai su konsultante buvo geri, maloniai priėmė labai, nereikėjo net aiškinti nieko.“

Kaip ir Dovydo atveju, Dominiką pasitikusi organizacijos personalo vadovė pirminį pasimetimą išsprendė paklausdama, kaip reikėtų kreiptis. „Kai siunčiau laišką, parašiau, kad aš esu Dominik. Kai paskambino personalo vadovė, sako, ar tikrai čia paskambinau, nes mano buvo žemas balsas. Gal iš pradžių nesuprato. Bet tada susitikom gyvai ir jinai tiesiai šviesiai manęs paklausė, kaip vadinti, tai aš pasakiau Dominikas, ir viskas. Ir kitiems žmonėms, kurie vėliau dalyvavo interviu, ji prieš ateinant pasakė, ir jokių problemų nebuvo. <…> Aš bijojau, kad bus blogai, ir kaip čia reikės paaiškinti. Bet ne. Buvo visapusiška parama, kurios nesitikėjau“, – pasakojo Dominikas.

Visgi tokių atvejų translyčių žmonių karjeros kelyje – reta. Kokybiniame sociologiniame tyrime dalyvavo 23 translyčiai ir nebinarinės tapatybės asmenys, bent penkis metus dirbę arba ieškoję darbo Lietuvoje. Jų vardai tyrime pakeisti.

Tyrimas yra projekto „Centre – translyčių žmonių balsai“, vykdomo kartu su Norvegijos Karalystės lygybės ir nediskriminavimo kontrolieriaus įstaiga, dalis. Projektą finansuoja Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas.