politika

Tarptautinės žmogaus teisių sutartys dažnai laikomos pagrindiniu demokratijos ir žmogaus apsaugos garantu. Tačiau naujas tyrimas atskleidžia neraminančią tendenciją – valstybės vis dažniau išmoksta formaliai laikytis tarptautinių įsipareigojimų, bet praktiškai susilpninti žmogaus teisių apsaugą. Ekspertai perspėja, kad tokie procesai pavojingi ir Lietuvai, kur žmogaus teisių klausimai vis dar tampa politinių kovų įrankiu.

Europos Sąjungos institucijos pradėjo procedūrą, kuri gali baigtis kraštutinių dešiniųjų europinės partijos „Europe of Sovereign Nations“ (ESN) panaikinimu. Šiai politinei jėgai priekaištaujama dėl veiklos, prieštaraujančios pagrindinėms Europos Sąjungos vertybėms, tarp jų – žmogaus teisėms, mažumų apsaugai ir demokratijos principams.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) perspėja apie sparčiai augantį bakterinių lytiškai plintančių infekcijų skaičių. Detalūs 2024 metų duomenys rodo rekordinį sifilio ir gonorėjos atvejų augimą visoje Europoje, o Lietuva šiame kontekste taip pat išsiskiria neigiamomis tendencijomis.

Jungtinėse Valstijose mirė Barney Frankas – vienas ryškiausių LGBTQ+ teisių gynėjų šalies politikoje ir pirmasis Kongreso narys, viešai pripažinęs esantis homoseksualus. Politikui buvo 86-eri.

GayLine.LT skelbė, kad rugsėjo 12 dieną organizuojamos Kaunas Pride eitynės. Prieš kelias dienas socialiniame tinkle Facebook renginio organizatoriai paskelbė kokios temos bus dominuojančios ir paaiškino, kodėl po penkerių metų mato poreikį eitynes kartoti Kaune.

Europos Komisija paskelbė, kad nesieks visoje Europos Sąjungoje įvesti privalomo draudimo vadinamajai LGBTQ+ „atvertimo terapijai“, kuria traumuojant žmones bandoma pakeisti jų seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę. Draudimo reikalavo daugiau nei milijonas ES pileičių. Tiesa, Europos Komisija ragins valstybes nares savarankiškai uždrausti šias praktikas nacionaliniu lygmeniu. Toks sprendimas sulaukė kritikos iš žmogaus teisių organizacijų ir LGBTQ+ aktyvistų, kurie tikėjosi bendro europinio draudimo.

Pastarosiomis savaitėmis paskelbti du svarbūs tarptautiniai žmogaus teisių padėties vertinimai Lietuvai siunčia itin nepalankią žinią. Mūsų šalis vis labiau panašėja į rytų kaimynes, kuriose demokratija neveikia. Apie tai šiandien diskutuojama Seime surengtame Tarptautinės dienos prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją (IDAHOBIT) minėjime. Jis nuo 10 val. bus transliuojamas ir tiesiogiai.

Sekmadienį, minint Tarptautinę dieną prieš homofobiją, transfobiją ir bifobiją, eilė tarptautinių organizacijų išreiškė paramą LGBTQ+ bendruomenei. Pastebima, kad pastaraisiais metais vykdoma kryptinga, koordinuota kampanija prieš žmogaus teisių aktyvistus ir organizacijas bei taip stengiamasi susilpninti demokratiją.

Šiandien, minint tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dieną šešiolikos šalių ambasados Lietuvoje išplatino bendrą laišką. Jame Lietuvos politikai raginami imtis neatidėliotinų veiksmų.

Škotija tapo viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kur nacionaliniame parlamente dirbs translyčiai politikai. Po gegužės 8 dieną vykusių rinkimų į Škotijos parlamentą („Holyrood“) mandatus iškovojo du Škotijos žaliųjų partijos kandidatai – Iris Duane ir Q Manivannan.

Tarptautinė trans žmonių teises ginanti organizacija TGEU („Transgender Europe“) paskelbė naujausią 2026 metų „Trans teisių žemėlapį“ („Trans Rights Index & Map 2026“), kuriame vertinama trans žmonių teisinė padėtis 49 Europos ir 5 Centrinės Azijos valstybėse. Tyrimas atskleidžia, kad Lietuva ir toliau išlieka tarp prasčiausiai trans žmonių teises užtikrinančių Europos Sąjungos šalių.

Lietuva už žmogaus teisių pažeidimus ir nesugebėjimą tinkamai apginti nukentėjusių žmonių per pastaruosius penkerius metus jau buvo įpareigota sumokėti beveik 705 tūkstančius eurų kompensacijų. Šiuos pinigus valstybė turėjo išmokėti po to, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pripažino, kad Lietuva pažeidė pareiškėjų žmogaus teises.

Buvusi Konstitucinio Teismo teisėja, profesorė Toma Birmontienė LRT žurnalistams aiškiai pasakė kaip ji vertina politikų norą surengti referendumą dėl šeimos sampratos keitimo. Milžinišką patirtį teisėtyroje turinti konstitucinės teisės ekspertė žodžių nerinko ir sakė, kad jai tokia iniciatyva primena spektaklį.

Švedijos politikės kalba Europos Parlamente tapo socialinių tinklų komentarų objektu. Moteris aiškiai ir nedviprasmiškai kreipėsi į kitus politikus, kurie tik kalba, kad nori apsaugoti moteris nuo seksualinės prievartos. Ji visiems rėžė į akis, jog negebėjimas apsaugoti aukų reiškia, kad politikai patys imasi ginti prievartautojus.

Europos Parlamentas išreiškė aiškią poziciją - būtina visoje Europos Sąjungoje uždrausti vadinamąją „atvertimo terapiją“. Tai praktikos, kuriomis siekiama pakeisti žmogaus seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę. Sprendimas laikomas reikšmingu postūmiu LGBTQ+ teisių apsaugai Europoje. GayLine.LT informuoja kaip balsavo Lietuvos Europos Parlamento nariai.

Ilgą laiką seksas buvo tyrinėjamas tik kaip biologinis reiškinys – susijęs su reprodukcija. Tačiau šiuolaikinė seksologija rodo, kad seksualumas yra kur kas daugiau: tai malonumas, santykių kūrimas ir žmogaus tapatybės dalis.

Pagaliau priimtas svarbus sprendimas. Europos Parlamento nariai apsisprendė suteikti galimybę EP narėms nėštumo ir motinystės laikotarpiu balsavimą deleguoti savo balsą kitam kolegai ar kolegei.

Europos Parlamento nariai ragina Komisiją pasiūlyti ES taisykles, kurios suvienodintų išžaginimo nusikaltimų apibrėžimą ir nustatytų, kad jie vyksta be laisvo sutikimo. Balsuojant šiai pozicijai nepritarė "valstietis" A. Veryga, "lenkų" atstovas V. Tomaszewski, homofobiją skleidžiantis P. Gražulis, susilaikė - konservatorius K. Mažylis.

Artėjant rinkimams Lietuvoje vėl naudojamas kelis kartus pasiteisinęs neapykantos telkimo metodas – surasti patogų priešą, jį garsiai pulti ir taip mobilizuoti dalį rinkėjų. Kai trūksta idėjų kaip paskatinti ekonomikos augimą, užtikrinti švietimo prieinamumą visiems, tinkamą sveikatos apsaugą ar nacionalinį saugumą, kai nėra realių sprendimų kasdienėms žmonių problemoms, ištraukiama sena tema – LGBTQ+ žmonės.

Lietuvos apeliacinis teismas visiškai išteisino iš LGBTQ+ asmenų išsityčiojusį buvusį Seimo narį Petrą Gražulį. Pernai spalį jis buvo pripažintas kaltu dėl LGBTQ+ asmenų niekinimo. Tuomet teismas jam skyrė jam 10 tūkst. eurų baudą. Vienas iš nukentėjusiųjų jau pranešė, kad pastarasis teismo sprendimas bus skundžiamas.