„Šis tikrai didelis vyras, esantis mažiau nei per rankos atstumą, tiesiog rėkė ant manęs: „Tu, pyd..as! Nežiūrėk į mane! Tu pyd..as, pyd..as!“, – „Esquire“ rašo Elliot Page. - „Aš negalėjau eiti, aš net nežiūriu į tave. Tai buvo vienas kartas, kai per visą dieną išėjau iš viešbučio”.
Elliot Page nusprendė nieko nedaryti. Agresorius „buvo toks aukštas, kad fiziškai nieko negalėjau padaryti“. Elliot nusprendė tiesiog stovėti „visiškai ramiai“ žiūrėdamas tiesiai į priekį.
Nepaisant pastaraisiais metais įsižiebusių kelių žvaigždžių, kurios teikia viltis - LGBTQ+ žmonėms tai nepalengvina gyvenimo. Kasdienybėje mes iki šiol kovojame su demonais, kurie dar labiau šėlsta - kai politinėje erdvėje, kartais ir dirbtinai, įplieskiamos diskusijos apie tai, apie ką jau šimtą kartų diskutuota. Tai nereiškia, kad diskusijų nereikia, bet kiek galima diskutuoti apie teisę būti lygiateisiu savo valstybės akyse? Ar tokia diskusija iš viso yra įmanoma save demokratiškoje vadinančioje šalyje?
