Naujausi

Vieną didžiausių LGBTQ+ žmonėms pagalbą teikusių organizacijų Rusijoje uždaryti paskatino teismo sprendimas ją pripažinti „ekstremistine“. Organizacija teigia, kad tolesnė vieša veikla galėtų kelti pavojų ne tik jos darbuotojams ir aktyvistams, bet ir žmonėms, kurie kreipiasi pagalbos.

GayLine.LT komanda atsitiktinai aptiko šio menininko darbus. Ir mes negalėjome jais nepasidalinti. Furr Woods yra savamokslis menininkas iš Prancūzijos, savo darbais išreiškiantis savo meilę dideliems ir plaukuotiems vaikinams.

Nauja JAV gyventojų duomenų analizė rodo, kad LGBTQ+ žmonės gali sudaryti apie 12 proc. šalies suaugusiųjų. Didelę šios bendruomenės dalį sudaro jaunesni žmonės ir biseksualūs asmenys.

Apie tatuiruotes daugelis žmonių turi savo nuomonę. Vieniems jos patinka, kitiems ne, dar kiti – nori jas matyti tik ant kitų kūno. GayLine.LT panaršė socialiniame tinkle Instagram ir atrinko jums 7 vyrus, kurių išvaizda nepaliks abejingų.

Fabiana Banzer ir Scarlett Rocha tapo pirmąja tos pačios lyties pora, kurios santuoka oficialiai įregistruota Bolivijoje. Šis sprendimas priimtas po beveik ketverius metus trukusios teisinės kovos, nors šalies Konstitucija tos pačios lyties asmenų santuokos vis dar nepripažįsta.

Jei rimtu veidu pasiūlai šleivą sprendimą – jis netampa geresnis. Būtent tokį naujoji Vyriausybė siūlo kaip tariamą išeitį, kuri neva turėtų saugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo. Akivaizdu, kad registras pats savaime nėra atsakymas į klausimą, kodėl tokie nusikaltimai apskritai įvyksta, kodėl jie metų metus lieka neatskleisti ir kodėl aukos priverstos tylėti. Tai kodėl jis siūlomas?

Išsiskyrimas retai palieka žmogų tokį patį, koks jis buvo prieš santykius. Vienas po skyrybų jau po kelių savaičių aktyviai registruojasi pažinčių programėlėse, eina į pasimatymus ir atrodo pasiruošęs naujai meilei. Kitas tuo metu užsidaro nuo išorinio pasaulio, vengia naujų pažinčių ir net nenori girdėti apie santykius.

Istoriškai užsienio kilmės Lietuvos gyventojų įtrauktis nebuvo labai matoma tema Lietuvoje. Tačiau pastaruoju metu apie ją kalbame vis daugiau. Nors užsieniečiai prisideda prie šalies ekonomikos, padeda spręsti demografines problemas, gaivina Lietuvos regionus bei per mokamus mokesčius padeda finansuoti Lietuvos viešąsias paslaugas, viešojoje erdvėje dažniausiai jie vaizduojami tik kaip grėsmė. Matome vis daugiau pasiūlymų riboti žmonių galimybes, griežčiau kontroliuoti tam tikras migrantų grupes.