Kartais žmonės atranda save po to kai jau sukuria šeimą ir susilaukia vaikų. Neretai tėvai atsisako sakyti tiesą, slapstosi ir stengiasi nuslėpti savo tapatybę neva dėl vaikų gerovės. Tačiau tiesa ta, kad taip daroma dar didesnė žala vaikui, nes jis pastebi ženklus, jog kažkas yra negerai.

Staigus suvokimas, kad mama ar tėvas yra homoseksualus, dažnai sukelia šoką ir sumišimą. Vaikai gali jaustis sutrikę, nes tai prieštarauja jų ankstesnėms žinioms ir lūkesčiams apie šeimos struktūrą. Jie gali užduoti daug klausimų ir bandyti suprasti, kaip tai paveiks jų šeimos dinamiką ir kasdienį gyvenimą.

Vaikai gali jaustis nesaugūs ir baimintis dėl savo ateities. Jie gali klausti savęs, ar jų šeima iširs, ar jie bus mylimi ir globojami taip pat, kaip anksčiau. Šios baimės gali būti ypač ryškios, jei tėvai nesugeba aiškiai ir ramiai paaiškinti situacijos.

Vaikai gali jausti gėdą ir bijoti patyčių ar neigiamų reakcijų iš bendraamžių ir visuomenės. Homoseksualumas vis dar sulaukia kritikos iš visuomenės, todėl vaikai gali bijoti, kad jų šeima bus vertinama neigiamai.

Kai kurie vaikai gali jausti pyktį ir nusivylimą, ypač jei jie jaučiasi išduoti ar mano, kad tėvai ilgą laiką slėpė svarbią informaciją. Jie gali imti kaltinti savo tėvus ir klausti, kodėl ši informacija buvo slepiama nuo jų.

Vienas svarbiausių veiksnių, padedančių vaikams prisitaikyti yra atviras ir nuoširdus bendravimas. Tėvai turėtų atsakyti į vaikų klausimus ramiai ir nuoširdžiai, paaiškinti situaciją ir suteikti jiems galimybę išsakyti savo jausmus.

Vaikams gali būti labai naudinga turėti kažką šalia, kas juos palaikytų ir padėtų išsikalbėti. Tai gali būti draugai, mokytojai, psichologai ar paramos grupės, kurios gali padėti vaikams suprasti ir priimti situaciją. Parama ir supratimas iš aplinkos gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.

Prisitaikymas prie naujos realybės reikalauja laiko. Tėvai turėtų būti kantrūs ir supratingi, suteikti vaikams erdvę ir laiką prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos. Jie turėtų būti pasirengę klausytis, palaikyti ir suteikti vaikams saugumo jausmą. Svarbu pabrėžti, kad tėvų meilė ir rūpestis vaikams nesikeičia nepaisant jų seksualinės orientacijos.

Tėvai turėtų siekti stiprinti savo santykius su vaikais, parodyti jiems, kad jie vis dar yra svarbiausia jų gyvenimo dalis. Bendri užsiėmimai, pokalbiai ir bendravimas gali padėti vaikams jaustis mylimiems ir vertinamiems.

Kartais gali būti naudinga kreiptis į profesionalius psichologus ar terapeutus, kurie specializuojasi šeimos ir vaikų klausimuose. Jie gali suteikti vertingų patarimų ir metodų, kaip spręsti kilusias problemas ir padėti šeimai prisitaikyti prie naujos realybės.

Taigi, kai keliame klausimą kaip reaguos vaikai – labai svarbu įvertinti kas buvo ar bus daroma, jog vaikas jaustųsi saugus, jam nesusidarytų įspūdis, kad jis buvo išduotas. Kita vertus, reiki aprodyti – kad atsiskleidimas buvo būtinas ir dėl paties vaiko gerovės – nes nenorima meluoti ir apsimetinėti bei slėpti savo jausmų nuo jo. Tai tikrai bus įvertinta.