Reklamuodamas naujausią filmą apie Minionus, režisierius ir animatorius P. Coffinas davė interviu britų laikraščiui „The Guardian“, kuriame atsakinėjo į gerbėjų klausimus. Tarp jų buvo ir vienas, lydintis šiuos personažus nuo pat jų atsiradimo: ar kada nors pamatysime moterį Pakalikę ir kaip apskritai šios būtybės dauginasi?

„Moteris Pakalikė būtų pabaigos pradžia“

Kūrėjas neslėpė skeptiško požiūrio į idėją sukurti moterišką Pakalikės versiją. „Moteris Pakalikė būtų pabaigos pradžia. Kino studija tikriausiai norėtų tai padaryti, nes manytų, kad taip patiks moterims. Bet aš tuo nesu įsitikinęs. Jei pats būčiau moteris, man atrodytų, kad tai būtų tik simbolinis gestas“, – sakė P. Coffinas.

Jis atskleidė, kad kūrybos procese kadaise buvo svarstoma istorija apie salą, kurioje gyventų tariamai moteriškų Pakalikių gentis, tačiau ši idėja taip ir nebuvo išplėtota.

Dar įdomesnis buvo jo atsakymas apie Minionų biologiją. „Mano galvoje moterys Pakalikės atrodytų lygiai taip pat kaip vyrai. O kaip jie dauginasi? Jie nesidaugina. Jie tiesiog yra“, – teigė vienas personažų kūrėjų.

Ar Minionai apskritai turi lytį?

Nors filmuose Pakalikai kartais persirengia suknelėmis ar kitais moteriškais drabužiais, P. Coffino komentarai leidžia manyti, kad jų visuomenėje lytis neturi jokios reikšmės. Personažai tradiciškai vadinami vyriškais įvardžiais, tačiau kūrėjo teigimu tai veikiau pasakojimo priemonė žmonėms, o ne pačių Pakalikų biologinė savybė. Kadangi jų pasaulyje neegzistuoja aiškus skirstymas į moteris ir vyrus, pati lyties sąvoka tampa beveik nereikšminga.

Dėl šios priežasties dalis LGBTQ+ temomis rašančių autorių svarsto, kad Pakalikų visuomenė gali būti laikoma savotiškai „queer“ – joje neegzistuoja tradicinės lyčių kategorijos, o santykiai nėra siejami su reprodukcija.

Santykiai – ne dėl palikuonių

Jeigu Pakalikai nesidaugina, kyla dar vienas klausimas – kam jiems reikalingi tarpusavio ryšiai? LGBTQ+ žiniasklaidos leidiniai pastebi, kad tokiame pasaulyje draugystė, artumas ar net romantiniai ryšiai egzistuoja ne tam, kad būtų susilaukta vaikų, o dėl tarpusavio ryšio ir bendrystės. Tokį santykių modelį kai kurie autoriai lygina su queer bendruomenėse dažnai akcentuojama pasirinktos šeimos samprata.

Vis dėlto verta pabrėžti, kad pats P. Coffinas apie seksualinę orientaciją nekalbėjo. Šios interpretacijos yra kultūros komentatorių svarstymai, paremti jo pateiktais atsakymais.

Ir dar viena staigmena – jie nemirtingi

Tarsi to būtų negana, interviu metu kūrėjas atsakė ir į dar vieną daugelį metų gerbėjus dominantį klausimą. Paklaustas, ar Pakalikai gyvena amžinai, jis trumpai atsakė: „Taip.“

Tai reiškia, kad šie personažai ne tik nesensta ir nesidaugina, bet, bent jau pagal jų bendraautoriaus viziją, apskritai nemiršta.

Pierre'o Coffino komentarai buvo skirti smagiam pokalbiui apie animacinius personažus, tačiau jie netikėtai paskatino platesnes diskusijas apie tai, kaip populiarioji kultūra vaizduoja lytį, tapatybę ir šeimos sampratą.

Nors vargu ar Pakalikai buvo kuriami kaip LGBTQ+ simbolis, jų pasaulis, kuriame nėra biologinio poreikio skirstyti gyventojus pagal lytį, o ryšiai nepriklauso nuo reprodukcijos, kai kuriems kultūros apžvalgininkams pasirodė stebėtinai artimas šiuolaikinėms diskusijoms apie lyties ir seksualumo įvairovę.

Pats kūrėjas į šias interpretacijas nesileido. Jo atsakymai buvo paprasti: Pakalikai neturi moteriškų versijų, jie nesidaugina, o tiesiog egzistuoja – ir, panašu, gyvena amžinai.