Pirmosios instancijos teismas šių metų kovą pripažino abu vyrus kaltais dėl neapykantos kurstymo ir viešosios tvarkos pažeidimo. Nuosprendis buvo apskųstas, todėl byla pasiekė apeliacinę instanciją. Apeliaciniame procese nauji įrodymai nebuvo tiriami – šalys pateikė baigiamuosius argumentus.

Andrejaus Lobovo advokatė Aušra Saulėnienė teisme teigė, kad jos ginamasis buvo nuteistas nepagrįstai. Anot jos, vien įžeidžiančio pasisakymo nepakanka konstatuoti neapykantos kurstymą – būtina įrodyti, kad buvo siekiama kurstyti neapykantą žmonių grupei.

Susijęs straipsnis - Celofanui ir Lobovui bausmės už neapykantos kurstymą. Pripažinti recidyvistais

Pats A. Lobovas tvirtino, kad pasisakymais apie kietą daiktą burnoje, nesiekęs įžeisti Tomo Vytauto Raskevičiaus ir aiškino, kad jo pasisakymai buvo interpretuoti neteisingai. Jis taip pat teigė nesantis nusistatęs prieš homoseksualius žmones.

Antano Kandroto advokatas Erikas Rugienius savo ruožtu argumentavo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Pats A. Kandrotas posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu. Anksčiau jis buvo viešai paskelbęs išvykęs į Baltarusiją.

Prokuratūra prašo nuosprendžio nekeisti

Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Edvinas Navickas prašė apeliacinį skundą atmesti. Jo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė išsamiai motyvuotą sprendimą, o nagrinėjami pasisakymai buvo išsakyti teisme – institucijoje, kurioje elgesio standartai yra itin aukšti.

Ši byla laikoma viena ryškesnių pastarųjų metų procesų, susijusių su neapykantos kurstymu dėl seksualinės orientacijos Lietuvoje. Ji primena, kad Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už viešą kurstymą niekinti ar diskriminuoti žmonių grupes dėl jų saugomų požymių, tarp jų – ir seksualinės orientacijos.

Ar pirmosios instancijos nuosprendis liks galioti, paaiškės rugpjūčio 28 dieną, kai Vilniaus apygardos teismas paskelbs galutinį sprendimą šioje byloje.