Dolly Parton mirtis sukėlė laviną reakcijų visame pasaulyje. Jos šeima apie netektį paskelbė rugpjūčio 25 dieną. Parton mirė Nešvilyje, o jos atstovai vėliau patvirtino, kad ji šį pasaulį paliko po trumpos kovos su vėžiu.

Atsisveikinant su viena garsiausių XX ir XXI amžiaus muzikos žvaigdžių, vis dažniau prisimenama ne tik jos muzika. LGBTQ+ bendruomenei atlikėja buvo ypatinga dėl to, kad daugelį metų atvirai skatino lygybę ir gynė žmonių teisę būti savimi.

Daugiau nei muzikos žvaigždė

D. Parton niekada nebuvo žmogaus teisių aktyvistė tradicine prasme. Ji nevengė sakyti, kad nenori būti įsprausta į politinę stovyklą ir paprastai nesiekė tapti konkrečios partijos ar politiko veidu. Tačiau žmogaus teisių klausimais jos pozicija buvo aiški.

Ji viešai palaikė tos pačios lyties porų teisę tuoktis dar gerokai prieš tai, kai 2015 metais JAV Aukščiausiasis Teismas įtvirtino santuokos lygybę visoje šalyje. Savo poziciją šiuo klausimu išsakė tuomet, kai Australijoje buvo diskutuojama ar reikėtų įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas.

Dolly gebėjo apie šiuos klausimus kalbėti jai būdingu humoru, tačiau už jo slypėjo labai aiški žinutė: jeigu du žmonės myli vienas kitą, valstybė neturėtų jiems drausti kurti šeimos.

„Aš myliu visus“

Vienas svarbiausių Dolly sugebėjimų – išlikti artimai susijusiai su konservatyvia JAV kultūra ir tuo pačiu tapti viena mylimiausių LGBTQ+ bendruomenės žvaigždžių. D. Parton pati buvo kilusi iš Tenesio – valstijos, kurioje kultūriniai ir politiniai konfliktai dėl LGBTQ+ teisių pastaraisiais metais tapo itin aštrūs.

Ji nesirinko konfrontacinės retorikos. Vietoje to nuolat kartojo priėmimo, meilės ir pagarbos idėją. Būtent ši laikysena padėjo jai tapti savotišku tiltu tarp skirtingų Amerikos visuomenės grupių. „San Francisco Chronicle“ ją apibūdino kaip figūrą, kuri buvo mylima ir tradicinės kantri muzikos gerbėjų, ir Drag atlikėjų bei LGBTQ+ auditorijos.

D. Parton palaikymas LGBTQ+ bendruomenei neapsiribojo gėjų ir lesbiečių teisėmis. Ji taip pat pasisakė prieš diskriminacinius įstatymus, nukreiptus prieš translyčius žmones.

Vienas iš pavyzdžių – jos pozicija dėl Šiaurės Karolinos įstatymo, kuris norėjo apriboti galimybę translyčiams žmonėms naudotis viešaisiais tualetais pagal jų lytinę tapatybę. Dolly nesirinko patogios tylos, nors jos gerbėjų gretose buvo daugybė konservatyvių žmonių.

Tai buvo vienas iš jos išskirtinumo bruožų: ji galėjo nepritarti politinei konfrontacijai, tačiau tuo pačiu aiškiai pasakyti, kad žmogus neturėtų būti žeminamas ar diskriminuojamas.

Tapo queer kultūros dalimi

Dolly santykis su LGBTQ+ bendruomene susiformavo ne vien dėl jos politinių pasisakymų. Jos muzika ir sceninis įvaizdis jau daugelį metų buvo svarbūs queer kultūrai.

Blizgučiai, didelė šukuosena, šmaikštus humoras, saviironija ir gebėjimas nesigėdyti savo išvaizdos tapo tuo, ką pamėgo Drag atlikėjai ir ne tik.

Po jos mirties LGBTQ+ bendruomenės reakcija buvo ypatinga. „The Advocate“ ir kiti LGBTQ+ leidiniai ne kartą yra aprašę D. Parton kaip vieną svarbiausių queer kultūros ikonų, o po jos mirties organizacijos ir bendruomenės visoje JAV skelbia atsisveikinimus.

Ypatingas ryšys su LGBTQ+ atlikėjais

Dolly taip pat palaikė ir bendradarbiavo su LGBTQ+ atlikėjais. Vienas ryškiausių pavyzdžių – jos ryšys su Brandi Carlile. Po dainininkės mirties B. Carlile ją prisiminė ypač asmeniškai, sakydama, kad D. Parton priėmė ją tokią, kokia ji yra.

„Ji rizikavo ir priėmė mane tokią, kokia esu – homoseksualią moterį“, – sakė B. Carlile.

Taigi, Dolly Parton palikimas LGBTQ+ bendruomenei nėra viena konkreti  politinė kampanija. Ji parodė, kad palaikyti mažumų teises nebūtina reiškiant neapykantą kitai visuomenės daliai. Ir galbūt svarbiausia – ji daugybei žmonių suteikė saugumo jausmą.

Dolly Parton paliko milžinišką muzikinį palikimą – nuo „Jolene“ iki „9 to 5“ ir „I Will Always Love You“. Ji taip pat buvo filantropė, verslininkė ir viena svarbiausių vaikų raštingumo rėmėjų JAV.

Dolly Parton mirė būdama 80-ies. Tačiau jos balsas LGBTQ+ žmonėms, kaip ir jos muzika, greičiausiai skambės dar labai ilgai.