Pozicija

Viena aršiausių LGBTQ+ žmonių lygiateisiškumo kritikių, po ilgų politinių kelionių prisiglaudusi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijoje – Agnė Širinskienė, eilinį kartą pažėrė kritikos Teisingumo ministerijos specialistų rengtoms pataisoms. Šį kartą jai neva neįtiko partnerystės panašumas į santuoką.

Lietuvos gėjų lygos (LGL) teisininkė Monika Antanaitytė mano, kad Seimo narių grupės įregistruotos pataisos, reglamentuojančios partnerystę, yra „kokybiškas teisėkūros produktas“. Projektuose numatytos konkrečios teisinės apsaugos santuokos nesukūrusioms šeimoms, tačiau pasiūlymais vis tiek nesprendžiami įsivaikinimo, translyčių susituokusių asmenų statuso bei santuoką užsienyje sudariusių porų klausimai. Ekspertė pabrėžė, kad partnerystė – kompromisas, kurio kai kurios šalys atsisakė. „Būtent santuokos lygybės įteisinimas būtų toliaregiškas sprendimas“, – trečiadienį komentavo ji portalui jarmo.net.

Tolerantiško Jaunimo Asociacijos vadovas Artūras Rudomanskis ilgus metus kovoja, kad LGBTQ+ žmonės turėtų tokias pat teises kaip visi Lietuvos piliečiai. Jis pažymi, kad bėgant dešimtmečiams keitėsi siekių spektras - nuo teisės egzistuoti iki teisės kurti šeimą. Kita vertus, esama sričių, kurias pokyčiai palietė mažai – politika ir švietimo sistema.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė ne kartą viešai neigė Konstitucinę šeimos sampratą aiškindama, kad ji gali būti tik tarp skirtingų lyčių atstovų. Tai kartoja ir „valstiečių“ deleguota viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Šiuos pasisakymus įvertino ir socialdemokratas Laurynas Šedvydis.

Teisininkė, Lietuvos gėjų lygos projektų vadovė Monika Antanaitytė sako, kad Lietuva vis dar neturi plano kaip mažinti ir kovoti prieš LGBTQ+ žmonių diskriminaciją. Akivaizdūs nusikaltimai vis dar nesulaukia adekvačių teismų sprendimų, klausimų kelia ir policijos pareigūnų darbas.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, socialdemokratas Laurynas Šedvydis pabrėžia, kad nors partnerystės įteisinimo klausimas nuolatos siejamas tik su tos pačios lyties šeimomis, jos laukia ir heteroseksualios poros. Ypač tos, kurioms santuoka jau nėra reikalinga.

Oi ne. Tai straipsnis tikrai ne apie diskriminacijos kainą — apie ją žinome visi. Kalbame apie finansinę, blizgančią, į Instagram’ą supakuotą „būti gėjumi“ kainą. Tą, kurią šiuolaikinė mada ir paslaugų pardavėjai išmoko išradingai paversti „tapatybės mokesčiu“. Jei neturi to ar to - nesi tikras gėjus. Tokią žinią kasdien siunčia nuomonės formuotojai, paslėptos reklamos socialiniuose tinkluose. Būtent todėl GayLine.LT aiškinasi kiek kainuoja būti tikru gėjumi.

Tos pačios lyties šeimas teismuose atstovaujantis advokatas Aivaras Žilvinskas neturi daug vilčių, jog šis Seimas įteisintų partnerystę. Jis pabrėžia, kad ir šiuo metu mūsų šalis nevykdo teismų sprendimų ir netrukus dėl to gali sulaukti ieškinių ir reikalavimų atlyginti žalą.

Kova už LGBTQ+ žmonių lygiateisiškumą neprasidėjo vakar. Prieš daugiau nei trisdešimt metų įkurtos nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko sako, kad visuomenėje įvyko daugybę pokyčių, tačiau tam tikros baimės ir stereotipai išliko. Jie lemia ir dabartinę politinę situaciją šalyje – kai žmonės vis dar siekia teisės mūsų šalyje nevaržomai būti savimi.

„Manau, kad mes tiesiog privalome tą padaryti, tą įpareigoja mus ir Konstitucinio Teismo sprendimai”, - LRT sako Seimo pirmininkas, socialdemokratas Juozas Olekas. Iki šiol jis ilgą laiką laikytas vienu iš partnerystės įteisinimo skeptikų.

Seimo nariams registravus Teisingumo ministerijos rengtą lyčiai neutralų partnerystės projektą, imta teikti, kad jis panašus į santuoką. GayLine.LT pabrėžia, kad taip toli gražu nėra. O pasiūlymas vertintinas tik kaip nuosaikus ir minimalus.

Socialdemokratams žadant registruoti partnerystės įstatymo projektą Seime, kaip ir tikėtasi, kiti koalicijos nariai žada jo nepalaikyti. Žemaitaitis prideda, kad jam nieko nereiškia Konstitucinio Teismo sprendimas.

Teisingumo ministrei Ritai Tamašunienei pviešai prabilus, kad ji palaiko ne socialdemokratų iniciatyvą įteisinti partnerystę, o Artimo ryšio projektą – buvęs Konstitucinio Teismo primininkas sako, kad jis neturi ateities. Europos Parlamento nario teigimu, minėtas įstatymas neturėtų ilgalaikių pasekmių tos pačios lyties poroms.

„Kartais viena politikės frazė interviu pasako daugiau apie valstybės būklę nei šimtai programinių dokumentų“, - sako Jarmo.net redaktorius Jonas Valaitis, vertindamas trečiadienį LRT publikuotą interviu su Teisingumo ministre.

GayLine.LT šiemet švenčia trisdešimties metų jubiliejų. Ta proga pakvietėme mūsų skaitytojus pasidalinti istorijomis kaip portalas pakeitė jų gyvenimus. Jau sulaukėme kelių laiškų ir pradedame jais dalintis. Štai vienas jų.

Žmogaus teisių aktyvistas Marius Samavičius teigia, kad dokumentai ir institucijų išvados atskleidžia, kad naujoji Teisingumo viceministrė anksčiau skleidė homofobinius teiginius, pripažintus pažeidžiančiais įstatymus. GayLine.LT dalijasi Mariaus tekstu.

Ar mes gyvename seksualinės revoliucijos laikais? O gal tai, ką matome šiandien – tik natūralus visuomenės brendimo etapas? Seksualumas, santykių formos ir intymumo samprata XXI amžiuje keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau. Ir nors kai kas vis dar laiko seksą tabu, realybė rodo – žmonių požiūris į kūną, troškimus ir santykius išgyvena tikrą transformaciją.

GayLine.LT šiemet švenčia trisdešimties metų jubiliejų. Ta proga pakvietėme mūsų skaitytojus pasidalinti istorijomis kaip portalas pakeitė jų gyvenimus. Jau sulaukėme kelių laiškų ir pradedame jais dalintis. Štai vienas jų.

Europos Komisija pristatė atnaujintą LGBTIQ+ lygybės strategiją 2026–2030 metams, kuria siekiama, kad visoje Europos Sąjungoje kiekvienas žmogus galėtų gyventi laisvai – be baimės dėl diskriminacijos ar smurto dėl savo tapatybės. Tai tęstinis dokumentas, kuris atnaujina pirmąją ES LGBTIQ+ strategiją, priimtą 2020 m., ir numato konkrečius veiksmus tikslams pasiekti.

Žmogaus teisių srityje veikiančios organizacijos kreipėsi į Ministrę Pirmininkę Ingą Ruginienę, ragindamos iš Teisingumo ministerijos perimti dalies žmogaus teisių klausimų sprendimą. Nevyriausybininkai sako esantys sunerimę, kad dabartinė ministerijos politinė vadovybė nevykdys teismų sprendimų bei sabotuos ES direktyvos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje perkėlimą, taip pat nepaisys religijos ir valstybės atskyrimo principo, įtvirtinto Konstitucijoje.