Pozicija

GayLine.LT šiemet švenčia trisdešimties metų jubiliejų. Ta proga pakvietėme mūsų skaitytojus pasidalinti istorijomis kaip portalas pakeitė jų gyvenimus. Jau sulaukėme kelių laiškų ir pradedame jais dalintis. Štai vienas jų.

Neseniai buvo pasirodžiusios žinutės, kad galbūt Kultūros ministru naujoje Vyriausybėje galėtų tapti vienas garsiausių Lietuvos dizainerių – Juozas Statkevičius. LRT žurnalistai paklausė aukštosios mados profesionalo ar jis turi tokių planų.

Pertą Gražulį pripažinus kaltu dėl viešo LGBTQ+ asmenų niekinimo, vienas iš nukentėjusiųjų, dizaineris Mantas Mackevičius teigia, jog tikisi teigiamų pokyčių Lietuvoje. Jis pabrėžia, kad teismo sprendimas parodo kitiems žmonėms, kokių ribų negalima peržengti.

Visiškai neseniai darbą pradėję XX Vyriausybės ministrai jau baigia formuoti politinę komandą. Paskelbta, kad į Teisingumo viceministres deleguota Kristina Zamarytė- Sakavičienė. Pastaroji aktyviai veikė prieš LGBTQ+ bendruomenės lygiateisiškumo siekius, kritikavo Konstitucinį Teismą nusprendus, pasisakė prieš moterų kovą už savo teises.

Prieš kelias dienas GayLine.LT sulaukė moters prašymo pasidalinti viešu laišku jos mirusiai mamai. Jame apgailestaujama, kad baimė neleido laiško autorei būti visiškai atvirai ir prisipažinti apie savo homoseksualumą.

Viešojoje erdvėje vis dažniau girdime teiginius, kad „anksčiau homoseksualumo nebuvo“ arba kad tai – „šiuolaikinė mada“, „Vakarų ideologijos produktas“. Tokius pareiškimus, deja, kartoja ne tik interneto komentatoriai, bet ir kai kurie politikai, mėginantys įsiteikti konservatyviai rinkėjų daliai. Tačiau istorija byloja visai ką kita – homoseksualūs žmonės egzistavo visais laikais. Tad kyla klausimas: kodėl kai kurie politikai vis dar stengiasi šį faktą paneigti?

Per pastaruosius dešimtmečius Lietuva pradėjo keisti savo veidą. Gatvėse vis dažniau plevėsuoja vaivorykštės vėliavos, sostinėje kasmet žygiuoja „Pride“ eitynių dalyviai, o socialiniuose tinkluose poros atvirai dalijasi savo šeimų nuotraukomis. Atrodytų, kad visuomenė bręsta, tampa modernesnė, europietiškesnė. Tačiau klausimas išlieka: ar tai tik gražus paviršius, po kuriuo vis dar slypi baimė, homofobija ir gėdos jausmas?

Neseniai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paskelbė, kad Teisingumo ministerijos viceministro sveikinimas moterims buvo įvertintas kaip priekabiavimas dėl lyties. Tarnyba nuolat gauna gyventojų skundų dėl politikų ar kitų viešų asmenų pasisakymų, kurie gali žeisti ar diskriminuoti. Visgi daugelis tokių skundų persiunčiami kitoms institucijoms. Tad kada vieši pasisakymai tampa teisiniu lygių galimybių klausimu? Apie tai kalbamės su Tarnybos teisininke Renata Vanagėliene.

Viešojoje erdvėje vis dar dažnai girdime frazę: „Aš gerbiu tavo nuomonę, bet nesutinku, kad du gėjai vyrai yra šeima.“ Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip mandagus kompromisas – tarsi būtų galima išsaugoti tarpusavio pagarbą. Tačiau iš tiesų tai nėra nuomonė. Tai yra žmogaus teisių klausimas. O žmogaus teisės – nėra diskusijų objektas.

Šiemet trisdešimtmetį minintis portalas Gayline.lt ir kitos LGBTQ+ organizacijos akivaizdžiai stokoja paramos. Kyla klausimas ar žmogaus teisių gynyba turi būti nemokama? Nors visuomenėje vis dažniau girdime kalbas apie toleranciją, realybėje parama žmogaus teisių judėjimams – itin maža. Ir ne tik finansinė, bet ir moralinė.

Vis dar dažnai girdime sakant, kad homoseksualumas esą yra „nuodėmė“. Ši nuostata kyla ne iš mokslo ar realybės pažinimo, o iš tam tikrų religinių interpretacijų, kurios ilgainiui buvo naudojamos visuomenės kontrolei ir baimei palaikyti.

Yra viena XXI a. diagnozė, kurios nieks oficialiai nediagnozuoja, bet dauguma ją turim. Ji vadinasi: niekas nebejaudina. Ne todėl, kad žmonės tapo neįdomūs. O todėl, kad mes tapom priklausomi nuo emocinio stimuliatoriaus. Geri žmonės? Meh. Sveiki ryšiai? booooring. Aiškūs ketinimai? Sorry, bet ar galim grįžti prie tų, kurie dingsta dviem savaitėm, tada parašo „kaip tu laikais?“ ir viską sugrąžina į startą?

„Labiausiai pikta dėl policijos veiksmų, o ne dėl langą išdaužusių žmonių, kurie gal yra suklaidinti ar tik tokiu būdu sugeba parodyti saviraišką“, - vertindama homofobinio išpuolio Vilniuje aplinkybes sako viena iš Queer festivalio „Kreivės“ organizatorių Viktorija Kolbešnikova.

"Lietuvos socialdemokratų partijai nusprendus Jūsų kandidatūrą siūlyti į šį svarbų postą viešai įvardijote, kad palaikysite ir sieksite lyčiai neutralaus partnerystės įstatymo priėmimo, tačiau formuojama Vyriausybės sudėtis kelia didelį nerimą.

Į teisingumo ministres siūloma Rita Tamašunienė, kuri po susitikimo su Prezidentu atvirai įvardijo neketinanti laikytis Konstitucinio Teismo nutarimo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, susijusių su tos pačios lyties šeimų teisių užtikrinimu", - rašoma tekste.

Diskusijos apie LGBTQ+ teises Lietuvoje dažnai sukasi apie tas pačias, nors ir labai svarbias, temas – partnerystę, santuoką, šeimos pripažinimą. Tačiau kyla klausimas: ar tokia siaura darbotvarkė nesusiaurina mūsų pačių matymo lauko ir nesusilpnina bendruomenės ryšio su kitomis socialinėmis kovomis?

Rugpjūčio 8-oji tapo istorine diena – teismas nurodė Lietuvos Respublikai registruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Tai – svarbus posūkis kelyje į lygiateisiškumą, tačiau kovos dar toli gražu nesibaigė. Kol mūsų šalyje vieni žmonės gali tuoktis civilinės metrikacijos skyriuose, o kiti – ne, apie tikrą lygybę kalbėti dar negalime.

Ilgus metus LGBTQ+ žmonių teises ginančios Tolerantiško Jaunimo Asociacijos pirmininkas prognozuoja, kad artimiausiu metu teismai turėtų priimti sprendimus ir kitose tos pačios lyties asmenų partnerystės bylose. Jis įvardino ir kiek tokių atvejų galėtų būti.

Į premjerės pareigas socialdemokratų siūloma Inga Ruginienė žada spartinti sprendimų paiešką partnerystės įteisinimo srityje. Ji teigia, kad ketina inicijuoti diskusijas Seime.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas paragino Ukrainą užtikrinti visapusišką teisinę apsaugą LGBTQ+ bendruomenei, įskaitant santuokų įteisinimą. Pasak jo, tai yra esminė sąlyga Ukrainos kelyje į narystę Europos Sąjungoje.

Viešoje erdvėje bučinys dažnai vertinamas kaip natūrali artumo, meilės ar net spontaniškos laimės išraiška. Tačiau kai bučiniu dalijasi du vyrai ar dvi moterys, reakcijos – net XXI amžiuje – vis dar neretai tampa nevienareikšmės. Kodėl tai, kas heteroseksualiai porai atrodo įprasta ir net romantiška, homoseksualiai porai gali virsti provokacija, tabu ar net paskatinti smurtą?