žiniasklaida

Turkijoje toliau intensivėja susidorojimas su LGBTQ+ bendruomene ir nepriklausomai žiniasklaidai. Valdžia užblokavo naujienų portalą „T24“, teigdama, kad per pastaruosius metus jis paskelbė daugiau nei šimtą naujienų apie LGBTQ+ žmones. Valdžia šiuos tekstus vertina kaip tariamą „LGBT propagandą“. Žurnalistų organizacijos perspėja, kad toks sprendimas kelia grėsmę ne tik žiniasklaidai, bet ir visuomenės teisei gauti informaciją.

Vilnius sulaukė reikšmingo tarptautinio pripažinimo. Pagrindinis Ispanijos LGBTQIA+ žurnalas „Shangay“, jau daugiau kaip tris dešimtmečius laikomas vienu svarbiausių leidinių ispanakalbei LGBTQIA+ bendruomenei, paskelbė išsamų straipsnį apie Lietuvos sostinę ir pristatė ją kaip vieną įdomiausių Europos queer kelionių atradimų.

Maskvos teismas apkaltino eilę transliuotojų, jog jie rodydami filmus bei serialus skleidžia LGBTQ+ „propaganda“. Išpuolio sąraše atsidūrė „Kinopoisk“, „Wink“, „Ivi“, „Amediteka“, „24TV“, „Digital Television“ ir „Beeline TV“.

Lietuvoje mėgstame kartoti, kad esame laisva šalis. Turime Konstituciją, laisvus rinkimus, nepriklausomą žiniasklaidą ir teismus. Tačiau pastarųjų dienų įvykiai išryškino tai, kad mūsų laisvė vis dar nepasiekta. Ji fragmentuota, selektyvi ir per dažnai skirta tik tam tikrai grupei žmonių. Protestai už laisvą žiniasklaidą labai svarbūs ir sulaukia daug dėmesio. Bet norisi kalbėti ir apie tuos žmones, kurie vis dar kovoja už teisę būti savimi ir pilnavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Žiniasklaida yra vienas pagrindinių visuomenės informacijos šaltinių ir kultūros formuotojų. Ji ne tik atspindi socialinius pokyčius, bet ir kuria normas, kurios formuoja žmonių požiūrį, vertybes bei elgesį. Tačiau kai kuriose srityse – įskaitant LGBTQ+ bendruomenės reprezentaciją žiniasklaidoje, yra neproporcinga ir neretai iškreipianti realybę. LGBTQ+ žmonių trūkumas žiniasklaidoje turi reikšmingą poveikį visuomenei, įskaitant stereotipų sklaidą, empatijos stoką ir sunkumus kuriant įtraukią kultūrą.

Visuomenės požiūris į LGBTQ+ bendruomenę per pastaruosius dešimtmečius sparčiai keitėsi. Daugelyje Vakarų šalių LGBTQ+ asmenų teisės tapo svarbia politinės darbotvarkės dalimi, o viešos diskusijos šia tema intensyvesnės. Tačiau nuomonių kaitą lemia ne tik asmeniniai žmonių įsitikinimai ar socialinė aplinka, bet ir politikų veikla bei jų deklaruojami siekiai. Politikai gali ženkliai paveikti visuomenės požiūrį į LGBTQ+ bendruomenę, siūlydami įstatymus, formuodami viešąją nuomonę, skatindami pagarbą arba priešingai – neapykantą.

"Mes stengiamės ginti kiekvieno prigimtinę teisę būti tokiu, kokiu jis/ji/jie yra", - Jarmo.net portalui duodamas interviu sako GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas. Jis pasidalino pastebėjimais kokius straipsnius visuomenė skaito daugiausiai, kokie žmonės jį asmeniškai įkvėpė tęsti veiklą.

Gegužės 6-osios vakarą Vokietijos MDR televizijos eteryje pristatyta dokumentinė apybraiža apie kino režisierių Romą Zabarauską, vėliau išplatinta ARD tinklo mediatekoje, kuri prieinama ir Lietuvoje. Penkiolikos minučių reportažas – dalis laidų ciklo „Šiandien Rytuose“, kuris vokiečių žiūrovus pažindina su skirtingomis Rytų Europos asmenybėmis. Romas Zabarauskas, įamžintas Berlyne ir Vilniuje, pristatytas kaip naujos lietuvių kartos atstovas, norintis tobulinti savo tėvynę ir paneigti jos stereotipus Vakaruose.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas balandžio mėnesį kviečia žiniasklaidos atstovus ir atstoves Klaipėdoje į mokymus, skirtus neapykantos prieš LGBTQ+ bendruomenę mažinimo ir pagarbaus LGBTQ+ bendruomenės vaizdavimo žiniasklaidoje temoms.

Balandžio 11 d.11.30 val. BNS spaudos konferencijų salėje vyks spaudos konferencija „Kantrybė politikų pažadams išseko. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje vienos lyties asmenų šeimos siekia santuokos ir partnerystės teismuose“.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas balandžio mėnesį kviečia žiniasklaidos atstovus ir atstoves Kaune į mokymus, skirtus neapykantos prieš LGBTQ+ bendruomenę mažinimo ir pagarbaus LGBTQ+ bendruomenės vaizdavimo žiniasklaidoje temoms.

Lietuvą krečiant pedofilijos skandalams - skaudžios pamokos iš Lenkijos. Čia žurnalistams atskleidus pedofilo aukos tapatybę, nusižudė 15 metų jaunuolis.

Po į turtingiausių Lietuvos žmonių patenkančio verslininko Beno Gudelio benefiso LRT diskusijų laidoje „Lietuva kalba“, toliau nereaguoti ir krauti pelnus jo valdomam verslui, mūsų redakcijos nuomone, būtų savęs pažeminimas. Remiantis viešais duomenimis - B. Gudeliui priklausanti bendrovė „Fragrances International“ valdo mažmeninės prekybos tinklus „KristiAna“ ir „Kosmada“.

Prieš kelias dienas Alfa.lt paskelbto straipsnio antraštė šokiravo atidesnius skaitytojus. Antraštėje beždžionių raupai prilyginti AIDS ir susieti su gėjais.

Naujas BBC filmas atskleidžia tamsiausiu Jungtinių tautų (JT) organizacijos užkulisius. Filme „The Whistleblowers: Inside the UN“ teigiama, kad organizacijos vadovai ne tik nesistengė aiškintis tokius atvejus, bet ir juos patys dangstė atleisdami darbuotojus, kurie bandė apie tai kalbėti viešai.

Baltarusijoje penktadienį buvo sulaikyti keli tinklaraštininkai, tarp jų „Gypsynkov“ (Michailas Cygankovas), garsėjantis humoristiniais tviterio įrašais apie padėtį šalyje, pranešė baltarusių žmogaus teisių centas „Viasna“.

Pasak vieno iš Laisvosios Rusijos forumo organizatorių Danilo Konstantinovo, šį kartą jis vyksta visai kitokiomis istorinėmis ir politinėmis aplinkybėmis, skelbia LRT. Nors dar visai neseniai Rusijoje ir už jos ribų veikė opozicijos centrai, dabar situacija yra pasikeitusi.

Novatoriškas tyrimas atskleidė, kad tik 25 procentai respondentų mano, kad vietinės LGBTQ+ erdvės yra svetingos juodaodžiams ir spalvotiems žmonėms, skelbia gaytimes.co.uk. 82 procentai teigė, kad jie nesijaučia atstovaujami LGBTQI+ Jungtinės Karalystės žiniasklaidos.