lygiateisiškumas

Tolerantiško Jaunimo Asociacijos vadovas Artūras Rudomanskis ilgus metus kovoja, kad LGBTQ+ žmonės turėtų tokias pat teises kaip visi Lietuvos piliečiai. Jis pažymi, kad bėgant dešimtmečiams keitėsi siekių spektras - nuo teisės egzistuoti iki teisės kurti šeimą. Kita vertus, esama sričių, kurias pokyčiai palietė mažai – politika ir švietimo sistema.

Kova už LGBTQ+ žmonių lygiateisiškumą neprasidėjo vakar. Prieš daugiau nei trisdešimt metų įkurtos nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko sako, kad visuomenėje įvyko daugybę pokyčių, tačiau tam tikros baimės ir stereotipai išliko. Jie lemia ir dabartinę politinę situaciją šalyje – kai žmonės vis dar siekia teisės mūsų šalyje nevaržomai būti savimi.

„Žvelgiant į Lietuvą iš šalies, gerokai stebina tai, jog tai viena iš nedaugelio ES valstybių narių, kurioje vis dar nėra jokio teisinio partnerystės pripažinimo. Konstitucinio Teismo sprendimas yra stiprus signalas, kad reikia imtis veiksmų“, - pabrėžė „ILGA-Europe“ politikos direktorė Katrin Hugendubel.

Europos Komisija pristatė atnaujintą LGBTIQ+ lygybės strategiją 2026–2030 metams, kuria siekiama, kad visoje Europos Sąjungoje kiekvienas žmogus galėtų gyventi laisvai – be baimės dėl diskriminacijos ar smurto dėl savo tapatybės. Tai tęstinis dokumentas, kuris atnaujina pirmąją ES LGBTIQ+ strategiją, priimtą 2020 m., ir numato konkrečius veiksmus tikslams pasiekti.

Antradienį dar viena pora galėjo švęsti. Vilniaus miesto apylinkės teismas Eltai patvirtino, kad buvo pripažinta antros poros partnerystė. Tos pačios lyties šeimai sprendimo reikėjo laukti vos kelis mėnesius.

Rugpjūčio 8-oji tapo istorine diena – teismas nurodė Lietuvos Respublikai registruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Tai – svarbus posūkis kelyje į lygiateisiškumą, tačiau kovos dar toli gražu nesibaigė. Kol mūsų šalyje vieni žmonės gali tuoktis civilinės metrikacijos skyriuose, o kiti – ne, apie tikrą lygybę kalbėti dar negalime.

Lietuvoje katalikų bažnyčiai sąmoningai ir kryptingai juodina LGBTQ+ žmones. Tačiau ne visos bažnyčios elgiasi taip. Nors daugelis tradicinių religinių institucijų laikosi konservatyvių nuostatų dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, kai kurios bažnyčios atvirai pripažįsta ir palaiko LGBTQ+ bendruomenę bei jų santykius. GayLine.LT nusprendė apžvelgti įvairias krikščioniškas konfesijas ir kitas religines bendruomenes, kurios keičia požiūrį į LGBTQ+.

Ilgus metus LGBTQ+ žmonių teises ginančios Tolerantiško Jaunimo Asociacijos pirmininkas prognozuoja, kad artimiausiu metu teismai turėtų priimti sprendimus ir kitose tos pačios lyties asmenų partnerystės bylose. Jis įvardino ir kiek tokių atvejų galėtų būti.

Liepos 24-ąją Klaipėdoje gyvenanti Diana ir Laura atšventė savo vestuves. Humanistinėje vestuvių ceremonijoje dalyvavo merginų artimieji ir draugai. Merginos susipažino pažinčių svetainėje ir netrukus suprato, kad yra skirtos viena kitai.

Praėjus 20 metų po to, kai Masačiusetse susituokė pirmosios tos pačios lyties poros, atliktas tyrimas atskleidė tikrąjį tokių santuokų poveikį. Jis pastebimas ne tik LGBTQ+ bendruomenei. Vienas iš netikėtų atradimų – padidėjęs noras tuoktis ir heteroseksualiems žmonėms.