„Ši strategija buvo svarbus žingsnis kuriant Lygybės sąjungą – Komisijos viziją, kaip sukurti įtraukią Europą, kurioje kiekvienas galėtų laisvai gyventi, nepaisant savo tapatybės“ – rašoma dokumente.

Strategijos esmė – ne vien ginti teises „popieriuje“, bet ir užtikrinti, kad jos būtų iš tiesų įgyvendinamos visose valstybėse narėse. ES pabrėžia, kad lygybė nėra išankstinė duotybė, o pastanga, kurią reikia nuolat palaikyti teisės aktais, švietimu ir visuomenės sąmoningumu.

Naujoji strategija paremta trimis kryptimis –  Apsaugoti, Įgalinti ir Įtraukti. Komisija įsipareigoja šiuos principus įgyvendinti visose politikos srityse – nuo švietimo ir sveikatos iki teisingumo ir migracijos. „Strategija bus įgyvendinama dviem būdais: taikant tikslines priemones ir stiprinant lygybės integravimą skirtingose ES politikos srityse,“ – pažymi Komisija.

Pirmoji strategijos kryptis – saugumas. ES pripažįsta, kad LGBTIQ+ žmonės vis dar dažnai tampa smurto ir diskriminacijos taikiniais, tiek fizinėje erdvėje, tiek internete. Komisija pabrėžia, jog sieks, kad visos valstybės narės efektyviai kovotų su neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimais, įskaitant tuos, kurie motyvuoti seksualine orientacija ar lyties tapatybe. Šiuo metu tokie atvejai nėra vienodai reglamentuoti visoje ES.

„ES vis dar neturi vieningos teisės aktų bazės, užtikrinančios baudžiamąją apsaugą nuo nusikaltimų, pagrįstų seksualine orientacija ar lyties tapatybe,“ – konstatuoja Komisija.

Todėl viena iš strategijos užduočių – įtraukti neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus į ES nusikaltimų sąrašą pagal Sutarties 83(1) straipsnį, kas leistų priimti bendrus teisės aktus visoms šalims. Taip pat norima parengti naują veiksmų planas dėl kibernetinių patyčių; užtikrinti stebėsena dėl neapykantos kalbos internete; atlikti studija apie konversines praktikas.

„Siekiant padėti valstybėms narėms uždrausti konversines praktikas – Komisija paskelbs studiją, nagrinėjančią šių praktikų prigimtį, paplitimą ir poveikį LGBTIQ+ žmonėms,“ – rašoma strategijoje. Be to, ES sieks gerinti teisėsaugos mokymus ir pagalbos mechanizmus aukoms – nuo policijos pareigūnų mokymų iki psichologinės pagalbos.

Antroji kryptis – įgalinimas. Komisija siekia, kad LGBTIQ+ žmonės galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime – mokytis, dirbti, gauti sveikatos paslaugas ir judėti ES viduje be kliūčių. „Komisija sieks, kad švietimo įstaigos taptų saugiomis ir įtraukiomis visiems, nepriklausomai nuo tapatybės ar šeimos kilmės,“ – teigiama dokumente.

Bus tęsiamas keitimasis gerąja patirtimi tarp valstybių, remiamos jaunimo organizacijos, ypač dirbančios su LGBTIQ+ bendruomene. Tikslas – kad mokyklose nebūtų vietos patyčioms, o mokytojai būtų pasirengę atpažinti diskriminacijos formas.

Sveikatos srityje Komisija įsipareigoja užtikrinti, kad paslaugos būtų prieinamos be diskriminacijos, o specialistai turėtų žinių apie LGBTIQ+ pacientų poreikius. „Komisija ir toliau kels sąmoningumą, dalinsis žiniomis bei rems mokslinius projektus, nagrinėjančius LGBTIQ+ sveikatos klausimus,“ – pažymima strategijoje.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas psichikos sveikatai, nes tyrimai rodo, kad LGBTIQ+ žmonės dažniau susiduria su depresija, nerimu ir savižudybės rizika.

Komisija pabrėžia, kad LGBTIQ+ bendruomenės nariai dažniau susiduria su skurdu: 38 % jų pripažįsta, kad sunkiai suduria galą su galu, o 13 % buvo priversti laikinai glaustis pas artimuosius. Todėl 2026 m. planuojama pristatyti pirmąją ES kovos su skurdu strategiją, kurioje LGBTIQ+ žmonių padėtis bus viena iš prioritetinių temų.

Trečioji kryptis – lygių teisių užtikrinimas visose valstybėse narėse, ypač kalbant apie šeimos teisių pripažinimą. Ši sritis išlieka viena prieštaringiausių, nes kai kurios šalys vis dar nepripažįsta tos pačios lyties porų ar jų vaikų tėvystės ryšio.

Komisija siekia, kad vaiko tėvystė ar motinystė, nustatyta vienoje ES šalyje, būtų automatiškai pripažįstama visoje Sąjungoje „Siūlomas reglamentas užtikrins, kad vaiko tėvystė, nustatyta vienoje valstybėje narėje, būtų pripažįstama visose kitose valstybėse,“ – nurodoma strategijoje.

Be to, Komisija įsipareigoja stebėti, kaip taikomi esami ES teisės aktai dėl laisvo judėjimo, skyrybų, paveldėjimo ar turto santykių, kad šios teisės būtų užtikrintos ir LGBTIQ+ šeimoms. „Esami ES teisės instrumentai taikomi visiems – Komisija stebės, ar jie veikia ir LGBTIQ+ šeimų atžvilgiu,“ – pažymima dokumente.

Komisija pripažįsta, kad pažanga ES valstybėse nevienoda – kai kurios šalys per pastaruosius metus padarė didelį žingsnį į priekį, kitos – žengė atgal. Vis dėlto, strategija pabrėžia, kad ES negali likti stebėtoja, kai pažeidžiamos piliečių teisės. „Lygybės Sąjunga nėra savaime suprantama – ji turi būti kuriama kiekvieną dieną, bendromis pastangomis,“ – teigiama strategijos išvadoje.

Trumpai: ką konkrečiai numato strategija 2026–2030 m.?

• ES sieks įtraukti neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą į ES nusikaltimų sąrašą.
• Iki 2026 m. priims veiksmų planą dėl kibernetinių patyčių.
• Parengs studiją apie konversines praktikas ir pasiūlys priemones joms uždrausti.
• Užtikrins direktyvų dėl darbo lygybės taikymą ir vertins jų veiksmingumą.
• Rems švietimo ir sveikatos iniciatyvas, užtikrinančias įtrauktį.
• Skatins šeimos teisių pripažinimą visoje ES – kad LGBTIQ+ šeimos galėtų laisvai judėti.
• Iki 2026 m. pristatys ES kovos su skurdu strategiją, atsižvelgiančią į LGBTIQ+ žmonių padėtį.

Nors dokumentas nekuria naujos teisės bazės, jis aiškiai nustato kryptį, kuria Europa nori eiti – lygybės, pagarbaus dialogo ir įtraukties keliu. Komisija pabrėžia: „Kiekvienas turi turėti teisę būti savimi, saugiai ir oriai. Tai – Europos esmė.“