demokratija

LGBTQI+ organizacijos visoje Europoje ragina ne tik ginti teisę organizuoti „Pride“ eitynes, bet ir saugoti demokratines laisves, kuriomis jos grindžiamos. Rugpjūtį Amsterdame vykęs „WorldPride“ tapo proga išsiųsti Europos Komisijai aiškią žinią: teisė taikiai susirinkti, reikšti savo nuomonę ir būti savimi negali priklausyti nuo politinių nuotaikų ar pastangų skleisti baimę.

Vilkpėdėje ant tilto pasirodžiusi grupė kaukėtų jaunuolių su Lietuvos vėliavomis ir plakatu „Protestas prieš LGBT ideologiją“ sukėlė vietos gyventojų nerimą. Į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai, tačiau, jaunuoliams pateikus savivaldybės leidimą, jie išvyko. Šis įvykis kelia ne tik klausimą, kur baigiasi saviraiškos laisvė, bet ir kitą – prieš ką iš tikrųjų buvo protestuojama?

Po kruvino išpuolio Berlyno „Christopher Street Day“ eitynėse visoje Europoje netyla diskusijos apie tai, kaip demokratinės valstybės turėtų reaguoti į neapykanta grįstą smurtą. LRT paskelbtoje Vytenės Banser nuomonėje „Teroras verčia kelti vaivorykštės vėliavą“ keliama mintis, kad teroristų tikslas yra ne tik atimti gyvybes, bet ir priversti visuomenę atsisakyti savo laisvių. Klausimas toks - kaip mes reaguosime.

Žmogaus teisių srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindamos neskirti Ritos Tamašunienės į teisingumo ministrės pareigas. Organizacijų teigimu, jų kreipimasis nėra susijęs su politinėmis diskusijomis dėl partnerystės instituto – jis grindžiamas teisės viršenybės, Konstitucijos laikymosi ir pagarbos teismų sprendimams principais.

Pastarosiomis savaitėmis dalis kraštutinės dešinės politikų bando sukurti įspūdį, kad ginčas dėl partnerystės registravimo yra tiesiog skirtingų nuomonių susidūrimas. Esą vieni mano vienaip, kiti – kitaip, todėl valstybės institucijos gali rinktis, kurių teismų sprendimų laikytis, o kurių – ne.

Pastaraisiais mėnesiais „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga socialiniame tinkle Facebook neatsilieka nuo liūdnai pagarsėjusio Gražulio. Panašu, kad patyčių ir cinizmo retorikos jis išmoko iš kraštutinės dešinės kolegų Europos Parlamente. Atsakydamas į žmogaus teisių srityje dirbančių organizacijų raginimą pakeisti Teisingumo ministrę – jis pareiškė, kad teismų sprendimų nevykdymą vertina kaip įrodymą apie puikų R. Tamašūnienės darbą.

Nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į socialdemokratų, demokratų ir „valstiečių“ partijų pirmininkus, ragindamos neskirti Ritos Tamašunienės Teisingumo ministre.

Ne kartą prieš LGBTQ+ lygiateisiškumo siekius pasisakantis ir tikrovės neatitinkančias žinias apie šią bendruomenę skleidžiantis Laisvos visuomenės institutas teigia, kad užsakė svarbią apklausą. Išplatintame pranešime spaudai sakoma, kad apklausos metu buvo teiraujamasi gyventojų - ar jie pritaria, kad Konstitucijoje būtų įtvirtinta nuostata, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės.

Sekmadienį, minint Tarptautinę dieną prieš homofobiją, transfobiją ir bifobiją, eilė tarptautinių organizacijų išreiškė paramą LGBTQ+ bendruomenei. Pastebima, kad pastaraisiais metais vykdoma kryptinga, koordinuota kampanija prieš žmogaus teisių aktyvistus ir organizacijas bei taip stengiamasi susilpninti demokratiją.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai priklausanti Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė žiniasklaidai sako, kad ministerija apskundė vieną teismo sprendimą, kuriuo Lietuva įpareigota įregistruoti dviejų žmonių partnerystę. Nors galimybę registruoti savo santykius teismo keliu numatė Konstitucinis Teismas – politikė sako, kad to neketina paisyti. Taigi pati Teisingumo ministerija pradeda griauti demokratijos pagrindus.

Lietuvoje mėgstame kartoti, kad esame laisva šalis. Turime Konstituciją, laisvus rinkimus, nepriklausomą žiniasklaidą ir teismus. Tačiau pastarųjų dienų įvykiai išryškino tai, kad mūsų laisvė vis dar nepasiekta. Ji fragmentuota, selektyvi ir per dažnai skirta tik tam tikrai grupei žmonių. Protestai už laisvą žiniasklaidą labai svarbūs ir sulaukia daug dėmesio. Bet norisi kalbėti ir apie tuos žmones, kurie vis dar kovoja už teisę būti savimi ir pilnavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Viešoje erdvėje bučinys dažnai vertinamas kaip natūrali artumo, meilės ar net spontaniškos laimės išraiška. Tačiau kai bučiniu dalijasi du vyrai ar dvi moterys, reakcijos – net XXI amžiuje – vis dar neretai tampa nevienareikšmės. Kodėl tai, kas heteroseksualiai porai atrodo įprasta ir net romantiška, homoseksualiai porai gali virsti provokacija, tabu ar net paskatinti smurtą?

Šimtai tūkstančių žmonių dalyvavo uždraustose LGBTQ+ eitynėse Budapešte ir metė iššūkį V. Orbano vadovaujamos partijos pastangoms naikinti demokratijos likučius Vengrijoje. Į renginį su sutuoktiniu atvykęs GayLine.LT redaktorius pastebi, kad tikroji kova vyko ne tik gatvėse, bet ir medijose, kurios labai skirtingai nušvietė eitynes. Nemaža dalis valdantiesiems priklausančių televizijos kanalų skleidė žinią, neva tai buvo ištvirkimą propaguojantis renginys, kuris padarė žalą vaikams. Mesti ir kiti kaltinimai.

Vengrijai toliau naikinant demokratiją šalyje, šiandien į Budapeštą žada atvykti tūkstančiai žmonių iš visos Europos, kurie nežada su tuo taikstytis. Savo nepritarimą žmogaus teisių ribojimams aktyvistai galės išreikšti uždraustose LGBTQ+ eitynėse. Prieš joms prasidedant kraštutinės dešinės valdantieji išplatino laišką ambasadoms kviečiant nedalyvauti renginyje.

Konstituciniam Teismui leidus tos pačios lyties poroms registruoti partnerystę teismo keliu, grupė parlamentarų užregistravo pataisą, kuri užkirstų kelią tai daryti. Seimo Teisės departamentas pateikė išvadą, kurioje pabrėžiama, jog toks siūlymas pažeidžia Konstituciją.

Briuselyje susituokę Martynas Norbutas ir Marius Šamatulskis kovoja ne tik už savo meilę, bet ir už lygias teises Lietuvoje. Nors pora kartu jau 18 metų, savo tėvynėje jie tebėra laikomi nepažįstamais žmonėmis. Vis dėlto, diskriminacija nežada sutuoktinių sustabdyti – netrukus jie vyks į Vengrijoje organizuojamas uždraustas LGBTQ+ eitynes ir prisidės prie kovos už žmogaus teises šioje šalyje.

Turkijos parlamente svarstomas įstatymo projektas, kuriuo norima įvesti griežtas baudžiamąsias priemones LGBTQ+ asmenims. Tuo pačiu metu ir toliau suimami žmogaus teisių aktyvistai, LGBTQ+ aktyvistai, kurie nepritaria valdančiųjų kėslams griauti demokratiją.

Demokratija – tai ne tik rinkimai ar įstatymų leidyba. Tai – vertybių sistema, kurioje kiekvienas žmogus turi balsą, teises ir vaidmenį visuomenėje. Demokratija stipri tuomet, kai joje matomi ir girdimi visi – nepriklausomai nuo jų tapatybės, seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. LGBTQ+ žmonės ne tik kovoja už savo teises – jie aktyviai kuria stipresnę, atviresnę ir sąžiningesnę visuomenę. Štai kaip.

Demokratija yra grindžiama lygybės, laisvės ir žmogaus teisių apsauga. LGBTQ+ teisių padėtis šalyje dažnai atspindi demokratinės sistemos būklę. Kai LGBTQ+ asmenų teisės yra ginamos, visuomenė tampa įtraukesnė, skaidresnė ir atsparesnė autoritarinėms tendencijoms. Štai keli argumentai, kodėl LGBTQ+ teisės yra svarbi stiprios demokratijos dalis.

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė kreipėsi į visuomenę ragindama dalyvauti Seimo rinkimuose. Ji teigia, kad dabar labiau nei bet kada, į Seimą stengiasi patekti daug prieš žmogaus teises ir demokratiją apskritai nusiteikusių politikų.