politika

Lenkijos valdantieji priėmė svarbų sprendimą išplėsti neapykantos nusikaltimų apibrėžimą. Nuspręsta, kad jie neleistini dėl seksualinės orientacijos ir lyties. Pakeitimai nusiųsti konservatyviam prezidentui Andrzejui Dudai, kuris nusprendė procesą užvilkinti.

Po Konstitucinio teismo sprendimo dėl partnerystės kai kurie politikai tikina, kad Artimo ryšio projekto nebepavyks reabilituoti, nes jis prieštarautų Konstitucijai. O Seimo Žmogaus Teisių Komiteto pirmininkas pareiškė, kad ir civilinės sąjungos įstatymas nėra tinkamas.

Prieš šešerius metus dešiniųjų partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) nariai įvairiose savivaldybėse Lenkijoje inicijavo diskriminacines rezoliucijas, kurios skelbė, jog tam tikra teritorija yra „laisva nuo LGBT“ zona. Tokių zonų skaičiuota apie šimtą ir jose įvesti tam tikri ribojimai. Tai sukėlė milžinišką tiek pačių lenkų, tiek užsienio šalių atstovų, tarptautinių organizacijų kritiką. Pastarosiomis dienomis minėta rezoliucija atšaukta paskutinėje savivaldybėje.

Nors gyvename 21-ajame amžiuje, mitai apie gėjus vis dar gajūs. Kartais jie pasirodo kaip „nekalti“ juokeliai, o kartais – pasireiškia kaip pavojingos nuostatos, kurios daro realią žalą. Kodėl, nepaisant mokslo pažangos ir visuomenės švietimo, mitai taip lengvai įsitvirtina ir gyvuoja? Kaip jie gimsta ir kas juos palaiko?

Vakar ministras pirmininkas Gintautas Paluckas žurnalistams patvirtino, kad Teisingumo ministerija rengia pasiūlymus dėl partnerystės. Tiesa, jis užsimena, jog jų turinys turėtų būti toks, kad sulauktų mažiausio įmanomo pasipriešinimo Seime.

Po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl partnerystės premjeras ir Seimo pirmininkas mato skirtingai kas turi atsakomybę įgyvendinti teismo raginimą nustatyti partnerystės sudarymo taisykles. Saulius Skvernelis beda pirštu į Vyriausybę, o pastarosios vadovas aiškina, kad tai turi daryti Seimas.

„Taip, laikau. Pagal tas pavardes, kurios dabar yra KT, turiu pagrindą save tokiu laikyti“, - į užduotą klausimą ar save laiko geresniu Konstitucijos žinovu, nei Konstitucinio Teismo teisėjai atsakė Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška. Diskusija socialiniame tinkle kilo po to, kai meras pareiškė, kad Konstitucinis Teismas aiškina tai, kas neparašyta Konstitucijoje dėl partnerystės.

Vakar vakare prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad paskutinės priėmimo stadijos laukiantis civilinės sąjungos įstatymas yra radikalus. GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas įsitikinęs, kad taip bandoma formuoti nuomonė, kuri visiškai neatitinka realybės ir neturi teisinio pagrindimo, tačiau yra esmiškai palankesnė pačio valstybės vadovo pozicijai.

Konstituciniam Teismui atvėrus kelius LGBTQ+ poroms registruoti partnerystę kreipiantis į teismus, advokatų profesinė bendrija „Constat“ paskelbė, kad suteiks nemokamą teisinę pagalbą.

Šiandien Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Seimo pareiga yra per protingą laiką įstatymu nustatyti partnerystėje esančių žmonių teisinį reguliavimą. Vis dėlto, pirmosios reakcijos iš koalicijos partnerių rodo, kad tai bus ilgas procesas ir neaišku, ar išvis tai bus padaryta.

Šiandien Konstitucinis Teismas nusprendė pripažinti, kad politikai nedrįsę priimti partnerystės reglamentavimo paneigė žmonių teisėtus lūkesčius. Todėl įstatymo nuostata, kuria buvo žadama kažkada ateityje apibrėžti partnerystę, paskelbta prieštaraujančia Konstitucijai. Taip pat pripažinta, kad draudimas tos pačios lyties šeimoms sudaryti partnerystę taip pat pamina svarbiausią šalies teisės aktą.

Konstitucinis Teismas balandžio 17 d., ketvirtadienį, 12 val. skelbs nutarimą byloje kurioje Vyriausybė prašė įvertinti kelių Civilinio Kodekso straipsnių atitikimą Konstitucijai. Visi norintys nutarties skelbimą gali žiūrėti tiesiogiai nuotoliniu būdu.

Vengrijos parlamentas pirmadienį priėmė konstitucijos pataisą, leidžiančią vyriausybei uždrausti LGBTQ+ bendruomenių viešus renginius. Prieš balsavimą opozicija ir protestuotojai bandė užblokuoti įėjimą į parlamento automobilių stovėjimo aikštelę. Policija fiziškai pašalino demonstrantus.

Laisvės partijos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pranešė, kad kreipėsi į generalinę prokuratūrą dėl Remigijaus Žemaitaičio raginimų galimai suvaržyti konkrečios žmonių grupės teises ir laisves. Prokuratūros prašoma taip pat įvertinti ar nebuvo kurstymo diskriminuoti žmonių grupę seksualinės orientacijos pagrindu.

Vyriausybė rengia Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, suteiksiančias galimybę vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms susilaukti vaikų. Tačiau, viešojoje erdvėje kyla beprecedentė neapykantos banga, esą vienintelis šių pataisų tikslas – leisti homoseksualioms poroms susilaukti vaikų.

Neseniai kalbėdamas su keliais politikais pastebėjau, kad jiems kyla klausimų kas yra LGBTQ+ saugios erdvės. „Bet juk turėtų būti visur saugu“, - sulaukiau komentaro. Atsakiau, kad tikrai taip, bet kadangi taip nėra – būtina nuo kažko pradėti. Būtent todėl ir yra kuriamos saugios erdvės. Šis pokalbis paskatino mane pateikti daugiau informacijos šia tema.

Lygių galimybių įstatymas numato 14 diskriminacijos pagrindų, tačiau lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė sako, kad translyčių žmonių apsaugai užtikrinti to nepakanka.

Konservatorė, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė LRT radijui teigia, kad dalis politikų iki šiol pasitelkia homofobiją kaip priemonę savo žinomumui didinti. Jie yra suinteresuoti, kad civilinės sąjungos įstatymas niekada nebūtų priimtas, nes tokiu atveju prarastų įrankius bauginti visuomenę.

Neseniai visuomenę sukrėtė atviras homoseksualaus Gabriel laiškas socialiniame tinkle Facebook, kuriame jis papasakojo apie patirtą smurtą. Interviu LRT radijuj Lietuvą palikti nusprendęs vyras sako, kad nesijautė saugus mūsų šalyje. Pasak jo, prie tokios atmosferos kūrimo prisideda ir politikai.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, socialdemokratas Laurynas Šedvydis LRT radijuj prisipažino, kad Seimo nariai yra veikiami homofobines nuotaikas kurstančių žmonių. Jis teigė esantis įsitikinęs, kad smurtas prieš LGBTQ+ asmenis yra dažnesnis nei tai matoma viešumoje, bet politinės valios įtvirtinti partnerystę vis dar stokojama.