Savo nuomonėje Seimo narys vardija šalis, kurios jau priėmė partnerystės įstatymus. Pernai tai padarė Estija, Danija dar 1989, Švedija – 1995, Norvegija – 2004, Suomija 2002 metais.
Tokijas prieš priimdamas sprendimą konsultavosi su gyventojais, ir po apklausų nusprendė žengti svarbų žingsnį. Spalio mėnesį miesto atsakingos tarnybos jau priims prašymus partnerystei sudaryti, o lapkritį jau bus išduodami tai liudijantys dokumentai. Miesto atstovai pranešė, kad šiuo metu galvojama apie papildomų paslaugų paketą tokioms poroms, kurios iki šiol buvo teikiamos tik susituokusioms poroms.
Pasak jo, viešojoje erdvėje pilna stereotipų apie tos pačios lyties poras ir šeimas. Dėl visuomenės spaudimo - daugelis žmonių bijo prisipažinti apie savo seksualinę orientaciją aplinkiniams ir stereotipai toliau negriaunami ten, kur neretai jie galėtų subliūkšti. Taigi, sukuriamas užburtas ratas ir padėtis nesikeičia.
„Jei bus priimtas Partnerystės įstatymas, bus žengtas žingsnis mūsų visų gerovės link: LGBT+ žmonės laisviau galės gyventi, kurti tvarius ir sveikus santykius. Nuo to geriau bus visiems“, – įsitikinęs pašnekovas.
„Dėl žinių stokos apie tai, ką reiškia būti šios bendruomenės dalimi, arba dėl dezinformacijos, melagienų ir neapykantos kampanijų, LGBTIQ žmogaus teisės dažnai tampa skaldančios retorikos ir atviros neapykantos taikiniu. Partnerystės įstatymo projektas gali simbolizuoti tam tikrą pokytį ir perėjimą prie atvirumo ir priėmimo. Tai gali tapti sveikesnės, laimingesnės visuomenės receptu ir aiškiu Lietuvos pozicionavimu kaip šalies, pasirinkusios būti progresyvaus, laisvo ir demokratiško pasaulio dalimi“, - rašoma laiške.
"Kad įstatymas svarbus ir reikalingas - nekyla abejonės tiems, kas siekia, kad būtume sveikesnė demokratiškesnė Lietuva. Lietuva su kuo mažiau šviesių žmonių emigravimo ten, kur lygybės daugiau. Lietuva su gera homoseksualių ir transseksualių paauglių emocine sveikata. Lietuva su įvairiomis, laimingomis ir mylinčiomis šeimomis", - po susitikimo su Seimo pirmininke rašė aktorė Elžbieta Latėnaitė.
Aušra puikiai žino, kad užsienyje galima gauti brangias dirbtinio apvaisinimo procedūras. Vis dėlto, moteris yra apsisprendusi - jei kada ir turės galimybę turėti vaikų - jis bus įvaikintas.
„Man tai atrodo pats priimtiniausias sprendimas dėl daugelio priežasčių. Dvi svarbiausios – namų šilumos ir meilės suteikimas tėvų neturinčiam vaikui bei sąmoningas pasirinkimas nedidinti žmonijos populiacijos dėl ekologinių priežasčių“, – argumentuoja ji.
