„Su Kornelijum susipažinau viename iš Vilniaus barų. Po kino festivalio atidarymo, po festivalio vakarėlio dar nuėjom į vieną barą su keletu draugų. Atpažinau Kornelijų iš pažinčių programėlės, todėl nebijojau prieiti jo užkalbinti“, - reportaže pasakoja Romas.

Jis teigia, kad iš karto nusprendęs palikti vyrui numerį, kad jis galėtų su juo susisiekti. „Išėjau, nes jau buvo ganėtinai vėlus vakaras. Ir kitą dieną jau pradėjau pasakoti savo draugam, bet jisai neparašė man. Bet dar kitą dieną jis parašė ir mes susitikom. Pasirodo jis tokiu būdu norėjo palikti didesnę intrigą. ir tai pavyko. Jau esam beveik septynis metus kartu“, - sako R. Zabarauskas.

Anot Romo, jis savo ateitį sieja su Lietuva ir jam svarbu dirbti būtent čia. „Aš visada norėjau gyventi Lietuvoj. Netgi kai važiavau studijuoti į užsienį, aš niekada neplanavau ten pasilikti. Bet aš tikiuosi, kad artimiausiais 10 metų, o gal 20 metų, mes pagaliau galėsim pilnavertę santuoką sudaryti ir kad turėsim galimybę turėti vaikų. Kol kas nėra to plano, nes tai nelegalu“, - su žurnalistais savo mintimis dalijasi režisierius.

R. Zabaraskas sako, kad negalėjimas sudaryti santuokos jį verčia jaustis menku.

„Tas jausmas, kad Lietuvoje mes negalim susituokti, ar net negalim jokios partnerystės, tikrai yra labai keistas. Ir tiesiog atrodo, kad kiekvieną dieną apie tai negalvoji, bet tarsi kai atsimeni tai, pasijauti labai menkaverčiu“, - sako jis.

Režisierius priduria, kad jis ir toliau nori prisidėti prie pokyčių Lietuvoje ir tikisi, kad jo šeima galės tapti pilnaverte: „Man visada atrodė natūralu stengtis padėtį keisti čia ir prisidėti prie pokyčių toje visuomenėje, kurią aš pažįstu, kurią aš žinau“.