partnerystė

Nors Teisingumo ministerija jau apskundė keturis teismų sprendimus, kuriais Lietuva įpareigojama įregistruoti partnerystę – dalis sprendimų jau įsiteisėjo ir negali būti peržiūrimi. Ministerija paskelbė konkrečius skaičius kiek partnerysčių jau įregistruota ir kiek šeimų dar laukia teismų sprendimų.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė LRT „Savaitės“ laidai įvardijo kodėl apskundė keturis teismų sprendimus, kuriais įteisinta porų partnerystė. Tokį sprendimą kritikuoja Advokatų profesinės bendrijos „Constat“ teisininkas Dr. Karolis Kurapka, kuris primena, kad neseniai ministerija žadėjo vykdyti teismų sprendimus, o dabar elgiasi priešingai.

Ieva ir Karolina prieš beveik metus šventė pergalę teisme, kuris nurodė Lietuvai įregistruoti partnerystę. LRT laidoje „Laba diena, Lietuva“ Ieva sakė, kad teismo sprendimas iki šiol neįvykdytas. Moterys susiduria su dideliais iššūkiais, nes atsisakoma jas laikyti šeima.

Teismuose LGBTQ+ poras ginantis advokatas pastebi, kad net jei ir būtų pradėtos registruoti teismuose pripažinimą iškovojusių tos pačios lyties asmenų partnerystės, tai nereikštų, tiems patiems asmenims nereikėtų vėl ir vėl varstyti teismų duris. Jo teigimu, kol nėra pataisyti įstatymai – įrašai registruose neturėtų daug reikšmės.

Ketvirtadienį ryte Žinių radijo laidoje „Pozicija“ premjerė Inga Ruginienė buvo paprašyta įvertinti Teisingumo ministerijos sprendimą pasipriešinti Konstitucinio Teismo sprendimui ir ginčyti žemesnės instancijos teismo nutartį, kuri įpareigoja įregistruoti dviejų žmonių partnerystę. Inga Ruginienė sako, kad tai tik „noras pasitikrinti“.

Teisingumo ministrė sako, kad ne jos ministerija, o Seimo nariai parengė naują partnerystę įteisinantį tesisės aktų projektą, skelbia Elta. Taip politikė siekia atsiriboti nuo pataisų, kurias iš tiesų ruošė būtent Teisingumo ministerijos specialistai.

„Partnerystės klausimu Konstitucinio Teismo nutartis nuo pernai metų balandžio vis dar neįgyvendinta, jūsų buvo pažadas padaryti, kad per rudenį mes pajudėtume į priekį“, - Seimo posėdyje klausimą apie pavasario sesijos darbų programą kėlė liberalas Simonas Gentvilas. Netrukus jis gavo ir Seimo pirmininko Juozo Oleko atsakymą.

„1938 vasario 16 - 2026 sausio 16“, - tokį įrašą po jo su Albinu nuotrauka socialiniame tinkle Facebook paskelbė Vitalius. Jo šeimos patirti išgyvenimai sukrėtė visą Lietuvą.  2024 m. vasarį LRT radijas paskelbė interviu, kuris nepaliko abejingų.

Briuselyje su savo mylimuoju susituokęs GayLine.LT redaktorius Kauno dienai sako, kad santuokos lygybė turėtų būti užtikrinta visiems Lietuvos žmonėms. Jis pabrėžia, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl partnerystės nekuria lygiateisiškumo ir jį tik dar kartą įtvirtina.

Lenkijos vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuriuo pirmą kartą šalies istorijoje numatoma ribota teisinė apsauga tos pačios lyties poroms. Kaip praneša naujienų agentūra Reuters, siūlomas reguliavimas įveda vadinamas sambūvio sutartis – teisinį mechanizmą, leidžiantį dviem kartu gyvenantiems asmenims oficialiai apibrėžti dalį savo tarpusavio teisių ir pareigų.

Tiek Seime, tiek visuomenėje kilus protestams dėl skubos tvarka stumiamų pataisų susijusių su LRT, nuspęsta pataisas dėl partnerystės atidėti. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis teigia, kad tai daroma siekiant sutelkti balsus.

Kristīne Garina – Latvijos organizacijos „Mozaīka“ vadovė be užuolankų sako, kad konkrečių žmonių veiksmai ir teismų sprendimai privertė Latvijos parlamentą pagaliau imtis veiksmų įteisinant partnerystę. Ilgus metus buvo tikimasi politikų sąmoningumo – bet jo nesulaukus poros kreipėsi į teismus.

Teismai ir toliau įpareigoja Lietuvą užregistruoti dviejų asmenų sudarytas partnerystes. Nors nėra suteikiamas laikas tai padaryti ir sprendimai turi būti atlikti nedelsiant – deja mūsų šalis to nedaro ir teisinasi, kad tam nėra pritaikytos informacinės sistemos. Už šiuos darbus atsakinga Teisingumo ministrė informavo, kad sistema pradės veikti kitais metais.

Nacionalinės LGBT teisių asociacijos LGL teisininkė Monika Antanaitytė sako, kad politikai verčia žmones atlikti darbą, kuriam Seimo nariai buvo išrinkti. Vietoj to, kad priimti sprendimus dėl partnerystės – poros turi pačios rūpintis jų pripažinimu teismuose.

Latvijos parlamento vicepirmininkė Antoņina Ņenaševa teigia, kad jos šalis nors ir yra konservatyvi, galiausiai priėmė partnerystės įstatymą. Pasak jos, politikai bijodami palaikyti partnerystę dažnai pervertina galimą riziką – o realybėje žmonių gyvenimai pasikeičia, o politinis pasaulis nenugriūva. Priešingai – išsprendus klausimą jis dingsta iš politinių diskusijų lauko.

Gruodžio 8 dieną Tolerantiško Jaunimo Asociacija surengė tarptautinę nuotolinę diskusiją apie partnerystės ir šeimos teisių reguliavimą Baltijos šalyse. Renginyje dalyvavo politikai, teisininkai ir žmogaus teisių ekspertai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, aptarę skirtingus šalių kelius siekiant teisinio pripažinimo tos pačios lyties poroms. Vienas iš renginio pranešėjų – Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas dr. Laurynas Šedvydis – pristatė Lietuvos konstitucinį ir politinį kontekstą, pabrėždamas, kad partnerystės įteisinimas nėra politinė rizika, o neišvengiamas valstybės įsipareigojimas.

Pastaraisiais metais Lietuva, Latvija ir Estija pasirinko skirtingus, tačiau tarpusavyje susijusius kelius siekiant tos pačios lyties porų ir šeimų teisinio pripažinimo. Teisiniai procesai, politinė advokacija, partijų susitarimai ir nuoseklūs pilietinės visuomenės veiksmai tapo esminiais pokyčių varikliais, tačiau nuvedė prie skirtingų rezultatų. Estijoje tos pačios lyties asmenų šeimos gali sudaryti santuokas, Latvijoje – partnerystę, Lietuvoje kol kas – partnerystės registravimo siekti teismo keliu.

LGBTQ+ žmonių interesus teismuose ginantis advokatas Aivaras Žilvinskas sako, kad Seme registruotas naujas partnerystės įstatymas yra geresnis nei prieš tai buvę, tačiau vis tiek laiko žmones antrarūšiais. Jis pastebi, kad heteroseksualios poros galės rinktis tiek santuoką, tiek partnerystę.

Lietuvos gėjų lygos (LGL) teisininkė Monika Antanaitytė mano, kad Seimo narių grupės įregistruotos pataisos, reglamentuojančios partnerystę, yra „kokybiškas teisėkūros produktas“. Projektuose numatytos konkrečios teisinės apsaugos santuokos nesukūrusioms šeimoms, tačiau pasiūlymais vis tiek nesprendžiami įsivaikinimo, translyčių susituokusių asmenų statuso bei santuoką užsienyje sudariusių porų klausimai. Ekspertė pabrėžė, kad partnerystė – kompromisas, kurio kai kurios šalys atsisakė. „Būtent santuokos lygybės įteisinimas būtų toliaregiškas sprendimas“, – trečiadienį komentavo ji portalui jarmo.net.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė ne kartą viešai neigė Konstitucinę šeimos sampratą aiškindama, kad ji gali būti tik tarp skirtingų lyčių atstovų. Tai kartoja ir „valstiečių“ deleguota viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Šiuos pasisakymus įvertino ir socialdemokratas Laurynas Šedvydis.