Su sutuoktiniu turėjome nuostabų gyvenimą, o tada supratau, kad įsimylėjau savo geriausią draugę
„Norėjau sėdėti apkabinusi Reeni beisbolo žaidimo metu. Norėjau pabučiuoti jos lūpas. Norėjau paliesti jos šlaunį. To niekada nebuvo“, - rašo Suzette Mullen knygoje „The Only Way Through is Out“.
Šiame straipsnyje publikuojame Out paskelbtą Suzette Mullen knygos ištrauką.
„Su Evanu atostogavome Italijoje. Florencijoje nusipirkome odines striukes. Amalfio pakrantėje apsilankėme masažo salone. Valgėme keptas krevetes su vaizdu į begalinį vandenį. Niekas neturi geresnio laiko už mane.
Apsilankiau Hiustone, kur Patrikas tą vasarą dirbo, ir atšventėme jo dvidešimt pirmąjį gimtadienį žiūrėdami „Astros“ Minute Maid parke. Pusamžė moteris eilėje priešais mus apkabino kitą moterį.
Dainininkas atsiskleidė 90-aisiais ir sukūrė terminą „visaseksualus“. Atlikėja prarado populiarumą dėl to, tačiau dabar gyvenimas pasiekė tai, apie ką ji kalbėjo.
Ar jos pora? Negalėjau atitraukti nuo jų akių. Švelnūs prisilietimai prie šlaunies, glostoma ranka. Prisilietimas lūpomis. Jos buvo pora. Man laužė kūną.
Norėjau sėdėti apkabinusi Reeni beisbolo žaidimo metu. Norėjau pabučiuoti jos lūpas. Norėjau paliesti jos šlaunį. To niekada nebuvo. Niekada iki šiol. Niekada.
Aš turiu gerą gyvenimą. Aš myliu savo vyrą. Aš neturiu nieko keisti.
Evanas ir aš gurkšnojome mojitos vasaros paplūdimyje su savo draugais. Pamačiau Hamiltoną, kai jis buvo atidarytas Brodvėjuje. Džiaugiamės„Astros“ Yankee stadione kartu su Willu ir Patricku. Dalyvavome gamtosaugos grupės labdaros vakarienėje. „Jūs atrodote tokie susiję“, – pasakė šeimininkas, liesdamas mano naujos odinės striukės rankovę.
Iškylavome valgydami sūrį ir duoną iš Zabar's ir gurkšnojome North Fork sauvignon blanc Centriniame parke. Evanas nufotografavo mane gulinčią ant pievelės, plastikinį puodelį rankoje; saulė švietė man į veidą. Tobula vasaros naktis, paskelbiau Facebook‘e.
Mano tobulas gyvenimas sulaukė daugybės patiktukų.
Po pikniko patraukėme į grupės palaikymo zoną. Čia jau pilna žmonių, daugiausia už mus jaunesnių. Įsikūrėme netoli scenos, už metalinės užtvaros. Tačiau scena buvo ne tai, kur didžiąją dalį laiko nukrypdavo mano akys. Jos vis grįždavo link dviejų jaunų porų kitoje užtvaros pusėje. Moterys su vasarinėmis suknelėmis lietė viena kitai nugaras, žaismingai bučiavosi, judėjo pagal muziką. Ar Evanas taip pat jas pastebėjo? Ar jis žinojo, kad Ingrid Michaelson domisi gausus būrys lesbiečių? Aš tai sužinojau, kai grįžau namo ir pasidomėjau ja „Google“.
Ką būčiau tuo metu atidavusi, kad galėčiau būti toje užtvaros pusėje, kad visas gyvenimas būtų prieš mano akis, kad patenkinčiau šį, niekur nedingstantį ilgesį. Bet aš buvau su savo vyru, maloniu, ištikimu, protingu ir gražiu vyru, kuris mane mylėjo. Kur pasaulis man sakė, kad turėčiau būti ir kur aš pasirinkau būti.
- „Argi ne puiku“, - pasakė Evanas, apkabindamas mane ranką. Apkabinau jį. Ne, mintyse sakiau sau.
Nuėjome pažiūrėti miuziklo „Fun Home“ Brodvėjuje. Spektaklyje buvo daug jaudinančių akimirkų – jauna mergina dainavo apie savo potraukį moteriai trumpais plaukais. Trisdešimtmetė sėdi prie savo stalo ir piešia animacinius filmus, kad įprasmintų savo gyvenimą. Kolegijos pirmakursė žiūri į reklamą apie gėjų ir lesbiečių paramos grupę.
„Prašau, Dieve, neleisk man būti lesbiete“, – maldavo ji. Nusibraukiau ašarą nuo skruosto, tikėdamasi, kad Evanas nepastebės. Aš taip pat nenorėjau būti lesbietė. Nes jei tokia būčiau, kaip galėčiau gyventi santuokoje? Ir kaip aš galėjau visa tai palikti? Buvo daug lengviau ir toliau elgtis taip, lyg niekas neturėtų keistis“.
- Prisijunkite arba užsiregistruokite jei norite komentuoti