„Buvo įprastas penktadienio vakaras, kol staiga pamatėme, kad į vidų įsiveržia policija“, – duodamas interviu TheGuardian sakė Vasilijus, kuris dėl saugumo sumetimų paprašė pakeisti jo vardą.

Vasilijus papasakojo, kaip jam, kaip ir 100 kitų lankytojų, buvo liepta nusisukti veidu į sieną, kol policija ieškojo narkotikų ir fotografavo jų pasus.

„Policija tvirtino, kad tai buvo reidas dėl narkotikų, bet visi suprato, kad jie įsiveržė į klubą, nes tai buvo queer žmonių vakaras“, – teigė jis TheGuardian. - „Stovėdamas prie sienos supranti, kiek mažai teisių tu, kaip gėjus, turi šioje šalyje“.

Nors seksualinės mažumos ilgą laiką susidūrė su socialine atskirtimi ir išankstiniais nusistatymais, Kremlius pirmą kartą ėmėsi kovoti prieš LGBTQ+ bendruomenę 2013 m., kai Vladimiras Putinas pasirašė liūdnai pagarsėjusį įstatymą, draudžiantį „LGBT propagandą“ nepilnamečiams.

Tiesa, didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Maskva ir Sankt Peterburgas, gėjai rusai, nepaisant galiojančių įstatymų, galėjo rasti saugias erdves, susitikinėti, linksmintis.

„Prieš karą buvo supratimas, kad namuose ar queer vakarėlyje vis tiek gali būti savimi“, – sakė garsi Rusijos gėjų teisių gynėja ir žurnalistė Karen Shainyan. - „Iš tikrųjų manėme, kad požiūris į seksualines mažumas gerėja, nes vis daugiau žmonių atvirai kalba queer temomis“.

„Karas Ukrainoje viską pakeitė“, – TheGuardian sakė ji. Nuo tada, kai 2022 m. Putinas įsiveržė į Ukrainą, Rusijos lyderis ėmėsi priemonių propaguoti taip vadinamas „tradicines vertybes“. Taikiniu tapo LGBTQ+ bendruomenė.

Praėjusiais metais V. Putinas pasirašė įstatymą, draudžiantį „LGBT propagandą“ ir suaugusiesiems. Taigi bet koks turinys ar LGBTQ+ žmonių paminėjimas teigiamai tapo nebeįmanomas. O praėjusių metų lapkritį teismo ši bendruomenė paskelbta ekstremistine.

„Sunku suvokti, kokiu greičiu vyksta susidorojimas“, – sakė queer menininkė Gena Marvin. Prieš karą Ukrainoje ji metė iššūkį Putino režimo propoguojamoms lyčių normoms ir Rusijos valstybės homofobiškam požiūriui. Ji rengė drąsius viešus pasirodymus, kurie buvo nufilmuoti ir tapo kritikų pripažinto dokumentinio filmo „Queendom“ dalimi.

Paskutiniame performance, netrukus po Ukrainos užpuolimo, ji vaikščiojo Maskvos gatvėmis apsivyniojusi spygliuota viela, ir taip protestavo prieš karą.

„Dabar išgyvename tamsią naują erą, kai tam tikri rusai tampa uždraustaisiais tą dieną, kai jie gimsta“, – sakė moteris.

„Dabar vidutiniškai per valandą gauname 12 prašymų patarti, kaip išvykti iš Rusijos. Daugiau nei 100 per dieną“, – sakė Evelina Čaika, vadovaujanti nevyriausybinei organizacijai „Equal Post“.

„Prieglobsčio suteikimo procesas Rusijos LGBTQ+ nariams Europoje yra labai sudėtingas ir gali užtrukti ilgiau nei metus“, – sakė LGBTQ Asylum Support organizacijos atstovas, kuris padeda žmonėms su prieglobsčio prašymais Nyderlanduose.

Dalis žmonių, belaukdami prieglobsčio nusižudo. 24 metų Michailas Zubčenkas buvo ketvirtasis Rusijos LGBTQ+ prieglobsčio prašytojas, praėjusiais metais nusižudęs Nyderlanduose.

„Matome, kad daugelis bendruomenės narių patiria didelių psichikos problemų dėl ilgo prieglobsčio suteikimo proceso, atšiaurių gyvenimo sąlygų ir vis labiau slegiančios padėties namuose“, - sakė organizacijos atstovas.

Tačiau dauguma Rusijos LGBTQ+ bendruomenės negali arba nenori palikti savo namų. „Tai mano šalis. Nežinau, kur daugiau eiti“, – sakė Vasilijus, kuris vis dar emociškai negali atsigauti po policijos reido Maskvoje.

Vasilijus nusprendė nustoti lankytis LGBTQ+ žmonių susibūrimo vietose. „Daugelis šioje šalyje nepalaiko karo Ukrainoje, bet nusprendžia tylėti, kad nepatektų į bėdą“, – sakė jis. „Taip bus ir su manimi. Aš tiesiog apsimesiu, kad aš nesu aš“.