LGBTQ+ vaikai ir paaugliai dažnai susiduria su vidinėmis kovomis dėl savo tapatybės, ypač jei auga aplinkoje, kur jų orientacija ar lytinė tapatybė yra stigmatizuojama. Kai viešojoje erdvėje politikai atvirai demonstruoja homofobines ar transfobines pažiūras, tai siunčia aiškią žinutę, kad LGBTQ+ žmonės yra nėra verti pagarbos ar net vietos visuomenėje.

Dėl to jauni žmonės gali pradėti jausti gėdą, kaltę ar net baimę dėl to, kas jie yra. Moksliniai tyrimai rodo, kad LGBTQ+ jaunimas, kuris patiria didesnį socialinį spaudimą ir diskriminaciją, dažniau susiduria su depresija, nerimu bei žemesne saviverte. Jie gali bijoti atsiskleisti net artimiausiems žmonėms, manydami, kad bus atstumti.

Kai politikai skleidžia neapykantą LGBTQ+ bendruomenei, tai gali sustiprinti diskriminacinį elgesį mokyklose ir šeimose. Vaikai, augantys neapykantos retorika persmelktoje aplinkoje, gali įgyti homofobinių ar transfobinių nuostatų, kurios virsta patyčiomis prieš LGBTQ+ bendraamžius.

Statistika rodo, kad LGBTQ+ moksleiviai dažniau patiria smurtą ir emocinį spaudimą nei heteroseksualūs jų bendraamžiai. Jei visuomenės lyderiai siunčia signalą, kad LGBTQ+ tapatybė yra „problema“ arba „grėsmė tradicijoms“, tai kai kurie jaunuoliai gali jaustis įgalioti diskriminuoti ar net fiziškai užgaulioti LGBTQ+ bendraamžius.

Neigiamos politikų kalbos taip pat gali paveikti suaugusiųjų – tėvų, mokytojų, globėjų – požiūrį į LGBTQ+ jaunimą. Jei viešai pabrėžiama, kad LGBTQ+ teisės yra „grėsmė visuomenei“, kai kurie tėvai gali atsisakyti priimti savo LGBTQ+ vaikus arba net ieškoti kas gali atlikti „atvertimo terapiją“, kuri laikoma ypatingai žalinga.

Mokyklose tai gali reikšti, kad LGBTQ+ mokiniai nesulauks reikiamos pagalbos iš mokytojų ar socialinių darbuotojų, jei šie bijos būti apkaltinti „propaguojant“ LGBTQ+ temas. Tokia atmosfera gali atgrasyti jaunus žmones nuo pagalbos ieškojimo ir paskatinti juos jaustis izoliuotais.

Skaudžiausia pasekmė – LGBTQ+ vaikų ir paauglių savižudybių rizika. Jei politikai ir visuomenės lyderiai aktyviai kuria LGBTQ+ žmones stigmatizuojančią aplinką, ši rizika tik didėja.

Organizacijos, kurios dirba su LGBTQ+ jaunimu, pabrėžia, kad palaikymas, saugūs ryšiai ir teigiami pavyzdžiai gali iš esmės pakeisti jauno žmogaus gyvenimą. Deja, kai aukščiausio lygio politikai skleidžia patyčias ir neapykantą, tokios paramos gali būti sunkiau gauti.

Kaip galima padėti?

Norint sumažinti neigiamą politikų neapykantos poveikį LGBTQ+ jaunimui, būtina aktyviai kurti saugią ir palaikančią aplinką:

1. Ugdyti empatiją ir sąmoningumą – tiek mokyklose, tiek šeimose turėtų būti daugiau kalbama apie LGBTQ+ žmonių realijas ir iššūkius.
2. Remti LGBTQ+ jaunimo organizacijas – jos teikia ne tik emocinę paramą, bet ir reikalingą informaciją jauniems žmonėms, kurie jaučiasi atskirti.
3. Viešai palaikyti LGBTQ+ bendruomenę – politikai, kurie pasisako už lygybę, turėtų aktyviau priešintis neapykantos kalbai ir skatinti pagarbą visiems žmonėms.
4. Kurti saugias erdves – mokyklose ir bendruomenėse turėtų būti įdiegtos iniciatyvos, užtikrinančios, kad LGBTQ+ jaunuoliai jaustųsi saugūs ir išklausyti.
5. Atsakingai vertinti politikų pasisakymus – rinkėjai gali daryti įtaką politikų retorikai, remdami tuos, kurie skatina lygybę ir žmogaus teises.

Politikų neapykanta LGBTQ+ žmonėms nėra vien retorinė problema – ji turi tiesioginių pasekmių jauniems žmonėms, kuriems labiausiai reikia palaikymo ir saugumo. Kiekvienas neapykantos kupinas pasisakymas gali prisidėti prie LGBTQ+ vaikų izoliacijos, depresijos ar net tragiškų sprendimų. Todėl būtina aktyviai priešintis diskriminacijai, skatinti supratingumą ir užtikrinti, kad LGBTQ+ jaunimas galėtų augti orioje, pagarba kiekvienam grįstoje visuomenėje.