Gėjų erotika – nuo pogrindžio iki didelio matomumo

Dar prieš porą dešimtmečių atviros gėjų meilės scenos buvo laikomos per drąsios. Dabar tokie serialai kaip Heartstopper, Red, White & Royal Blue ar Euphoria rodo atvirus vyrų jausmus ir persipynusius kūnus ir tai nesukelia jokio skandalo. Net popmuzikoje queer erotika tapo kūrybos dalimi – dainininkai kaip Lil Nas X ar Troye Sivan ne tik neslepia savo seksualumo, bet ir jį estetizuoja.

„Tai, ką matome dabar, yra ilgų kovų rezultatas. Gėjų vyrai kultūroje tapo geidžiami – ne kaip tabu, o kaip estetikos simbolis,“ – The Guardian sakė britų kultūros tyrėjas dr. Edwardas Kaye. Jo teigimu, popkultūra išmoko parduoti vyrų intymumą: nuo „Calvin Klein“ reklamų iki muzikinių klipų, kuriuose erotika tampa meno forma.

Vyrų kūnai, ypač gejiškos estetikos kontekste, dažnai vaizduojami per idealizuotą stiprybės, jaunystės ir seksualinės energijos prizmę. Tai dera su šiuolaikinės vartotojų kultūros logika – kur grožis ir seksualumas tampa preke. Gėjų erotika, kaip pažymi Vice, „tapo priimtina, kai ją pavyko įrėminti kaip stiliaus, laisvės ir drąsos simbolį“.

Lesbiečių erotika – tarp fetisho ir baimės

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad lesbietiškos intymumo scenos taip pat dažnėja – pavyzdžiui, serialuose The L Word, Blue Is the Warmest Color ar Carol – jų gerokai mažiau.Pasak BBC Culture apžvalgininkės Emily Maitland, „lesbiečių intymumas dažnai matomas ne kaip meilės išraiška, o kaip vyriškos fantazijos objektas.“

Kitaip tariant, lesbiečių meilės scena gali būti rodoma tik tiek, kiek ji patogi heteronormatyviam žvilgsniui. Kai vaizduojamas tikras emocinis ar seksualinis ryšys tarp moterų, auditorija reaguoja jautriau. „Lesbiečių erotika vis dar laikoma pavojinga, nes ji meta iššūkį heteroseksualiniam žvilgsniui. Dvi moterys, kurios nekuria erdvės vyrui – nei siužete, nei fantazijoje – yra kultūriškai radikalus reiškinys,“ – teigia Psychology Today seksualumo tyrinėtoja dr. Maria Benson.

Skirtumai tarp gėjų ir lesbiečių erotikos populiarumo glaudžiai susiję su visuomenės požiūriu į lytiškumą. Vyriškas seksualumas dažnai suvokiamas kaip aktyvus, dominuojantis, net šiek tiek provokuojantis. Todėl gėjų erotikos estetika tarsi pratęsia šią logiką – ji vis dar išlaiko „vyriškos energijos“ idėją.

Tuo tarpu moteriškas seksualumas istoriškai buvo slopinamas, laikomas pasyviu ar privačiu. Kai moterys tampa savo malonumo kūrėjomis, visuomenė vis dar reaguoja nejaukiai. Healthline psichologijos ekspertai pažymi, kad lesbiečių erotika grasina patriarchaliniam naratyvui: „Ji rodo, jog moterims nereikia vyrų nei seksualiniam, nei emociniam pasitenkinimui.“

Pelnas ir žiūrovo poreikiai

Reikšmingas aspektas – rinkos logika. Filmų ir muzikos industrija orientuojasi į tai, kas parduodama. Gėjų erotika tapo „madinga“, nes ją priėmė dizaino, mados ir meno pasaulis – sferos, kurios tradiciškai formuoja skonį ir normalizuoja naujas idėjas. Tuo tarpu lesbiečių erotika dažnai laikoma „nekomercinė“, nes ji netinka vyriškajam žvilgsniui, kuris vis dar dominuoja reklamos ir kino industrijose.

„Kai du vyrai bučiuojasi mados kampanijoje, tai šiuolaikiška. Kai dvi moterys – tai provokuojančiai politiška,“ – sako VICE žurnalistė. - „Popkultūra linkusi toleruoti gėjų seksualumą tol, kol jis gražiai atrodo ant žurnalo viršelio.“

Pokyčiai jau vyksta

Nepaisant šių skirtumų, pokyčių matyti. Naujosios kartos kūrėjai – tiek queer vyrai, tiek moterys – vis drąsiau kalba apie seksualinę įvairovę. Nuajausiame Romos Zabarausko filme "Aktyvistas" galime pamatyti vieną geriausių Lietuvos istorijoje moterų orgazmų. Čia seksu užsiima lesbietė ir trans vyras.

„Kuo daugiau tikrų queer balsų kūryboje, tuo mažiau skirtumų tarp to, kas laikoma „priimtina“ ir „tabu“, – sako dr. Benson. – Tikroji lygybė įvyksta tada, kai tiek gėjų, tiek lesbiečių erotika nebesukelia šurmulio – kai ji tiesiog egzistuoja kaip natūrali žmogaus išraiška.“