Jungtinės Taustos pranešė, kad tarptautinė pagalba smarkiai sumažėjo, o EBPO prognozės rodo, kad finansavimas 2025 m., palyginti su 2023 m., gali sumažėti 30–40 proc. Pirmiausia šie pokyčiai smogs šalims, kurios jau yra paveiktos ŽIV ir jose gyvena ypač mažas ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai.

„Finansavimo krizė atskleidė pažangos, dėl kurios taip sunkiai kovojome, trapumą“, – sakė Ženevoje kalbėjusi UNAIDS vykdomoji direktorė Winnie Byanyima. - „Už šios ataskaitos duomenų slypi žmonės... kūdikiai, kurie nebuvo patikrinti dėl ŽIV, jaunos moterys, negavusios prevencinės paramos, ir bendruomenės, staiga likusios be paslaugų ir priežiūros. Mes negalime jų apleisti“.

Ataskaita rodo, kad 13 šalių sumažėjo naujai pradėtų gydyti žmonių skaičius. Etiopijoje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje pranešta apie ŽIV testų rinkinių ir būtiniausių vaistų trūkumą. Prevencinių vaistų platinimas smarkiai sumažėjo – Ugandoje (31 proc.), Vietname (21 proc.) ir Burundyje (net 64 proc.). 450 000 moterų Užsachario Afrikoje neteko galimybės kreiptis į „motinas mentores“ – patikimas bendruomenės darbuotojas, kurios užtikrina moterų gydymą. Nigerija 55 proc. sumažėjo prezervatyvų platinimas.

UNAIDS modeliavimas rodo, kad neatkūrus prevencijos pastangų, nuo 2025 iki 2030 m. ŽIV užsikrėtimo atvejų gali padidėti dar 3,3 mln.

Padėtį blogina ir politiniai sprendimai, kurie užkertą kelią žmonėms tikrintis. Vien pastaraisiais metais: 168 šalys kriminalizavo kai kuriuos sekso darbo aspektus; 152 šalys kriminalizavo nedidelio kiekio narkotikų laikymą; 64 šalys kriminalizavo tos pačios lyties santykius; 14 šalių kriminalizavo buvimą translyčiu. Visa tai, skatina slapstymąsi, užkerta kelią prevencijai.